Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/46

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis buvo peržiūrėtas


joje, Rusijoje. Iš to sprendžiama, kad A. senovėje daug daugiau buvo išsiplatinęs ir dėl nežinomų, gal būt, klimatinių, priežasčių gyvenimo arealas mažėja ir augalas šiaurės kraštuose nyksta. Lietu­voje A. riešutas gausiai randams Kilučio ežere netoli Biržų; vienas riešutas rastas Žuvintų ež. Alytaus aps. Sako, kad yra ir Ežerėčio durpyno ežere. Biržuose gyvas A. išnyko 1867. A. riešutas yra valgomas ir senovėje buvo vartojamas maistui. Yra daug smulkių atmainų, rūšių ir porūšių.

Agardh 1) Karolis Adolfas (1785—1859) Lundo universiteto botanikos prof. Tyrinėjo dumblius (alges). Išsp.: Icones Algarum europaearum 1828—1835; Synopsis Algarum Scandinaviae 1817; Species Algarum 1823—1828; Systema Al­garum 1824. Jo vardu Sprengel pavadino augalų Agardhia gentį.

2) Jo sūnus Jokūbas Jurgis (1813—1901) taip pat algologas, ypačiai ty­rinėjęs jūrų algių sistematiką. 1854—1879 prof. Lunde.

Agaricaceae grybų šeima iš Basidiomycetes, turi ant kepurėlės apatinėje pusėje plokšteles su papėdėmis. Svarbiausios gentys: Agaricus, Armillaria, Russula, pievagrybis, šampijonas (Psalliota), vove­ruška (Cantharellus), rudmėsė (Lactarius), musmiris (Amanita) ir kt.

Agricus campestris ž. Šampijonas.

Agaricus Melleus ž. Kelmutis.

Agartala r. Indijos Tripuros valst. (nuo 1949) sostinė, apie 25 000 gyv. (1950).

Agasias Dositėjo sūnus, gr. skulptorius, I a. prieš Kr. Jam priskiriama garsi sta­tula Gladiatorius Borgezėtis.

Agassiz 1) Aleksandras (1835—1910) zoologas, tyrinėjęs žemųjų gyvių plitimą;

2) jo tėvas Liudvikas (1807—1873) geo­logas, paleontologas ir zoologas darviniz­mo priešininkas; 1832—1846 prof. Neuchately (Šveicarijoj), nuo 1846 Harvardo univ. prof. Cambridge Amerikoj.

Agassiz 1) buvęs Š. Amerikos ledynų ež., a. 285.000 km2 ploto, Minnesotoje, Š. Dakotoje, Manitoboje bei Ontario Kana­doje. Jo vanduo maitino Mississippi upę; ledynui nutirpus, beliko Red River, te­kanti į Vinipego ež. Kanadoje.

2) Užgesęs Arizonos ugnikalnis, 108 km į š. r. nuo Prescotto, 3050 m.

Agatarchas iš Samoso, gr. tapytojas, sce­nografas, Aischilo amžininkas. Darė trage­dijoms dekoracijas.

Agatas kvarco grupės mineralas, pla­čiai vartojamas papuošalams kaip pus­brangis akmuo. A. vartojamas laikrodžių, chronografų ir kitų precizinių aparatų pakakliams, svarstyklių pakulniams. A. susidaro gelminių uolienų tuštumose. Visose atmainose vyrauja silicio rūgštis (Si O2) su aliuminio ir geležies priemaišomis. Susiklosto sluogsniais, kurie dažniausiai yra koncentriški ir įvairių atspalvių. Didesniuose gabaluose pasitaiko įsiterpusių chalcedono, ametisto, paprasto kvarco, jaspero, opalo ir flinto. Daugiausia randa­ma Australijoje, Brazilijoje ir Urugvajuje. Šlifavimo pramonės centras Oberstein a. Nahe, Vokietijoje.

Agatmedis (lot. Agathis Damara (Lamb. Rich.) auga karštuose kraštuose, spygliuočių (coniferae) šeimos, užauga daugiau kaip 30 m aukščio. A. mediena tu­ri dervos, panašios į kanifoliją[1], kurią var­toja technikos reikalams ir lakams ga­minti.

Agatoklis (361—289 pr. Kr.) Sirakū­zų tironas, pradžioj puodžius, paskiau ka­ro vadas, nukariavęs beveik visą Siciliją, 311—316 kariavęs su Kartagena.

Agato migdolas migdolų pavidalo tuš­tumos pūslės koringose padermėse, vėliau pripildytos agato.

Agatonas graikų tragikas, apie 448—402 pr. Kr., draugas Euripido ir Platono, kuris įvedė jį į savo Puotos dialogą vienu iš veikiančių asmenų. Raštų liekanos su­rinktos A. Naucko Tragicorum graecorum fragmenta 1889.

Agaue ž. Pentėjas.

Agave Americana L. atogrąžų Ameri­kos (šeim. Amaryllidaceae) mėsingas au­galas, plačiais storais lapais. Iš lapų ga­mina plaušus virvėms vyti. Meksikiečiai iš stiebų sulčių gamina svaigųjį gėrimą “pulque”. Iš C. Amerikoje augančios A. Rigida Mill, vardu Sisalana perrine, gauna kanapę Sisla. Tinka kultūrai kambariuose A. americana var. fol. var. margais lapais ir A. Victoriae Reginae T. Moore. P. Eu­ropoje ir Kaukaze A. žydi jau 8—10 me­tais. A. americana gali būti daugiau kaip 2 m pločio, žydis stiebas apie 5 m aukščio.

Agazė ež. Seinų aps, Leipalingio vl., 20.9 ha

Agbatana ž. Hamadan.

Ageladas graikų skulpt., kurį tradicija laiko trijų V a. skulptorių — Myrono, Polikleto ir Fidijo mokytoju. Senovėje buvo garsios jo dvi Dzeuso statulos.

Agen p. Prancūzijos Lot-et-Garonne dep. mst. prie Garonės upės; 24 000 gyv. (1950).

Agence Havas telegramų agentūra Pa­ryžiuj. Įkūrė Charles Havas 1835; nuo 1879 akcinė bendrovė.

Agenda. Pradžioje A. vadino pamaldų metu apeiginius veiksmus, paskiau litur­gines knygas. Katalikų Bažnyčioje vė­liau A. vadinta Ritualais. Katalikiškosios A. su lietuviškomis krikšto ir santuokos formulėmis yra žinomos iš 1616 ir 1630. Bet jau nuo 1633 vietoje A. leidžiami ritu­alai. Pirmoji protestantiška ir apskritai lietuviška A. buvo 1559 Mažvydo išspaus-


  1. LE spausdinant pastebėta klaida: išspausdinta kalifoniją turi būti kanifoliją

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai