Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/465

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


— 1940 švietimo ministeris Yra parašęs daug chemijos mokslo darbų. 1941 deportuotas j Sibirą.

Aušlavis Jeronimo Maleckio a. 1583 War-hafftige Beschreibung der Sudawen rašte pirmą kartą minimas ir iš jo vėlesniųjų rašytojų kartojamas tariamasis senovės lietuvių sveikatos dievas. A. Mierzynski (Die samlandische Gottheit Auszautis 1900) stengėsi įrodyti, kad A. Jer. Maleckiui atsiradęs dėl korektūros klaidos iš Aušautis, kur t galūnėje tis virtusi 1 po š.

Aušra. Ne visiškai patikimais padavimais, tuo vardu XVII a. pradžioje (a. 1620) atvykę iš Guadelupos ar iš Anglijos lietuviai tremtiniai, pabėgę iš Lietuvos nuo tikybinių persekiojimų ir apsigyvenę Manhatta-no saloje prie Hudsono upės kartu su olandais, norėjo A. pavadinti ten pradėtą kurti miestą, kurį tačiau olandai pavadino New Amsterdam, o vėliau tas vardas buvo pakeistas į New York.

Aušra 1) Maskvos lietuvių studentų hektografuotas plono popieriaus laikraštėlis. Iš viso 1880 XII 21-—1881 I 22 buvo išleista keturi numeriai (ketvirtasis nenumeruotas) ir dar keli puslapiai priedo, nesudarančio atskiro numerio. Viso buvo atmušti 38 puslapėliai. Įsteigęs studentas Povilonis (Pavi-lanis) ar (pagal J. Šliūpo Jaunatvę) Pašukams. Tačiau kadangi Vincas Pašukanis jau 1880 baigė Maskvoje matematikos fakultetą, tai, greičiausiai, jo jau tuo laiku Maskvoje nebuvo. Iš bendradarbių tikrai žinomas Jonas Šliūpas, kurio parašas yra išhektografuotas viename priedo puslapyje. Atskirame lapelyje, atmuštame „Auszros” prospekte, šiaip formuluotas jos leidimo tikslas: Negalėdami tankei susieit ir pasi-szneket ape musu ležuvį ir jo grammatiką iszduodisim laiszką, kuriame kiekvienas pagal savo norą raszis ape kalbą ir tautą lietuviu. Turinį sudarė per visus numerius ėjusi trumpa lietuvių kalbos gramatikėlė, pora straipsnelių apie rašybą, keletas liaudies dainų, keletas pakartotų iš Ivinskio kalendorių eilėraščių ir dvi pasakos. Vienintelis išlikęs pilnas šios A. komplektas buvo VDU bibliotekoje.

Vacl. Biržiška Maskvos Aušra—Mūsų Senovė 1937.

2) 1883—1886 Ragainėje ir Tilžėje ėjęs pirmutinis Didžiajai Lietuvai skiriamas spausdintas lietuvių laikraštis. Mintis lietuvišką laikraštį leisti buvo jau kilusi a. 60 metų prieš A. pasirodymą 1822—1830 Vilniaus universiteto lietuvių studentų slaptoje draugijėlėje. Tačiau ji pasireiškė tiktai lenkiškais Emeriko Stanevičiaus, Leono Rogalskio, Dionizo Poškos ir Kajetono Zabičio straipsniais Vilniaus lenkiškuose žurnaluose Tygodnik Wilenski ir Dziennik Wi-lenski, kur jie tarp kito ko spausdino ir lietuviškas dainas su lenkiškais vertimais. Kartais laikoma, kad ir 1829 D. Poškos su S. Valiūnu ir K. Zabičiu išleistoji Rozmyš-lania wiešniaka rolnika o Narodzie i języ-ku Litewsko-žmudzkim buvo tokio laikraščio užuomazga. Lietuviškieji, dažniausiai lenkiškai rašyti straipsniai lietuviškais klausimais buvo spausdinami ir 1832—1862 laikotarpio rinkiniuose ir žurnaluose: Bi-ruta (1837—1838), Linksminę (1841), Ru-bon (1842—1849), Teka Wilenska (1857—1858), Pismo Zbiorowe Wilenskie (1859—1862), Rocznik Literacki (1843-1844, 1846), Wizerunki ir Roztrząsania naukowe (1834 —1843), Znicz (1834—1835), Niezabudka (1840-1844) ir kt., bet vis tai buvo medžiaga, skiriama lenkiškai ar sulenkėjusiai šviesuomenei. Pirmas neįvykęs sumanymas organizuoti liaudžiai skiriamą lietuvišką laikraštį siejamas su brolių Juzumų mintimi, kilusia a. 1850 Rubikuose, Sedos vi. Nuo to laiko panašių sumanymų daugėja. 1856 pabaigoje L. Ivinskis sudarė pavyzdinį laikraščio Aitwaro numerį, pažymėtą 1857 I .1. Tų pačių metų pabaigoje M. Akelaitis išspausdino Teka Wilenska N. 3 laišką, kuriame visai jau konkrečiai buvo iškelta mintis, kad lietuvių kalbai kelti ir lietuvių tautai žadinti iš miego būtina leisti liaudžiai skiriamą lietuvišką laikraštį. Tai minčiai pritarė ir kai kurie lenkiški ¡ano laiko žurnalai, spausdindami straipsnius. kuriuose buvo keldamas reikalas leisti lietuviška žemės ūkiui skirta laikraštį (A. Jastrzębskis 1858 Teka Wilenska) ar nustojusiai girtuokliauti liaudžiai pasiskaity-ti ( M. Denbno Slowo 1859). 1858 apsigvve-nęs Svirlaukyje su Daukantu M. Akelaitis susižinojęs su I. Oginskiu ir paremtas M. Valančiaus buvo ne tik sudaręs smulkią tokio laikraščio Pakeleiwingo programą, bet ir įteikęs valdžiai prašvmą jį leisti: bet leidimo negavo. Tuo pačiu laiku ir Vilniaus generalgubernatoriaus raštinėie buvo kilusi mintis leisti laikraštį, skiriamą išėjusiems iš baudžiavos ūkininkams lietuviškai liaudžiai patraukti rusų pusėn. Jis turėjo būti trikalbis: rusų. lietuvių ir žemaičių k. Tam buvo ir asignuotos specialios lėšos, bet dėl sukilimo to sumanymo atsisakvta ir lėšos buvo sunaudotos leisti lietuviškoms knygoms rusų raidėmis. Vienintelis konkretus bandymas buvo padarytas Maskvos lietuvių studentų, kurie 1860—1862 leido rankraštinį laikraštėlį, kurio antraštė nėra žinoma, bet vien motto — Kol aušra patekės, rasa akis išės. Tą laikraštėlį redagavo K. Koncevičius, o jo sudaryme dalyvavo P. Lipš-tas, A. Paškevičius, L. Daraškevičius, J. Savickis. 1863—1864 sukilimo metu M. Akelaitis parašė kelis lietuviškus atsišaukimus, kurie buvo išleisti laikraščio forma (1864 žinia apej Lenku wajna su Maskolejs ir 1863 I 21 lietuviškas leidimas lenkiško Glos kaplana polskiego).

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai