Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/470

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


spaudoje (Klaipėdoje 1880 Naujajame Keleivyje — žodelis apie mumis pačius ir mūsų kalbą, Rubežiai ir skaitlius lietuvių tautos, Kam teks tėvynė mūsų). 1880—1886 pažymėtini šie mūsų kultūros ir literatūros faktai: 1880 A. Juškos Svotbinė rėdą, 1880-1882 jo Lietuviškos dainos, 188.1 Gimžausko Lietuvos bičiulis, Sauerveino išsp. Liet. Cei-tungoj daina Lietuva ant visados, Rygoje įst. lietuvių Aušros dr-ja, ilgainiui patekusi į lenkų rankas, 1881-1882 Vištelis išverčia Kraševskio Vitolio raudą, 1882 Barono Anykščių šilelio išleidimas, 1882 Lietuviškoje Ceitungoje Klaipėdoje išsp. Basanavičiaus str. apie senovės Lietuvos pilis ir ten pat Basanavičiaus patiekto Kondratavičiaus Margirio poemos S. 'Norkaus vertimo pradžia, Basanavičiaus, Sauerveino ir Šliūpo straipsniai apie reikalingumą steigti lietuvišką mokslo draugystę.

1883 Aušra (Basanavičiaus prakalba, jo str. apie Senovės lietuvių pilis, Auszra ir Dziennik Poznanski ir kt., Šliūpo apie S. Daukantą, Mikšo apie Vitolio raudą, S. Norkaus verstas Margiris, dainos — Baranausko Lietuvos senovės paminėjimas, Vištelio Regėjimas, Miliausko Lietuva, Silvestraičio Brangioji Lietuva, Aglės-Malinaus-kaitės Mūsų šalelė ir kt.). Lietuviškas A. kalendorius (dainos — Slančausko Lietuva tėvynė mūsų, Sauerveino Giria, giria tu senoji ir Lietuvininkai mes esam gimę, Dav. Silvestraičio Tegyvuoj kalba mužiko ir kt.), Ks. Vanagėlio Kur banguoja Nemunėlis (išsp. 1887), Jakšto-Dambrausko red. Kauno klierikų rašytas laikraštėlis Lietuva, Juškos Lietuviškos svotbinės dainos, Veckenstedto Die Mythen, Šliūpo Vargas, jo kiltis, ūgis ir vaistas nuo jo ir Kas sušelps žmogų vargdienį (Genevoj 1883), Volterio mokslinė kelionė į Maž. Lietuvos lietuvius.

1884 A. (Šliūpo Tikrasis ieškinys tėviniš-kumo ir kt., Basanavičiaus Lietuvių Dunojus ir Rymėnų Danubius, Dagilio Lietuvių rašliava, Kondratavičiaus Piastų dukters Armino vertimas su daina Tegul girios šlamščia, ūžia, Gimžausko daina Nemenči-nas, Jono žvirblio daina — pasveikinimas Aleksandrui III ir kt.). Liet. A. kalendorius (Šliūpo Apie Mindaugą, Basanavičiaus Latviai, įgauniai ir lietuviai, Jankaus Raudon-krūtinis, Armino vertimai, Vištelio šviesa -būk pasveikinta ir kt.), Dagilio Lietuviškas šiupinys (Mickevičiaus, Kondratavičiaus ir kt. vertimai), Niamuno Sargo liet. Kalendros (Sauerveino dainos Liet. bažnytėlė be kunigo ir Lietuv. kalba ir kt.), Silvestraičio Tėvynainių giesmė (šaunūs mūsų Prūsuos vyrai), Miglovaros parūpintas Strazdo giesmių leidimas. Mačio ir Griniaus Marijampolėje leistas gimnazistų laikraštėlis Priešaušris. 1884—1885 Maž. Lietuvos laikraščiai deda ir aušrininkų eilėraščius ir straipsnius — Liet. Poly t. Laikr. (1885— 1886 virtęs Žiūronu) ir Niamuno Sargas, o Amerikoje Šliūpo red. Unija. 1884—1887 Volteris Lietuvoje renka tautosaką. 1885 A. (šarkos-Malinauskaitės Trumpa pažval-ga, kodėl mūsų lietuviams vargu yra gauti pačias lietuves, Basanavičiaus Iš priežasties atradimo Lietuvoje rašyto akmens ir žinios apie pirmus Lietuvos gyventojus, Akelaičio Liet. kunigaikščių vardai, žičkaus iš Kraševskio Vytauto mūšių vert., Zvalionio-Maironio Miškas ūžia, Vanagėlio Abejojantiems, Sauerveino Macilėnas ir Gražina ir kt.). Liet A. kalendorius ( M. Puišio ir P. Armino Vytautas, Gimžausko Tėvynė mano, Lietuva brangiausia). Basanavičiaus žiponas bei žiponė, žirgas ir vaikas (ligi 1891 Basanavičius savo raštų daugiau nespausdina), Matulionio ir Spudulio Užduo-tinas, P. Vileišio Sodnas, apyniai ir bitys, Trys pamokslai apie gaspadorystę (atgaivinta Daukanto pradėtoji mokslo praktikos populiarizacija), Mačio red. Marijampolės gimnazistų Iššiepdantis, Matulionio ir Spudulio red. Petrapilio studentų žinių Nešėjis. 1885 II 15 Tilžėje įst. Byrutės draugija (Jankus, Mikšas ir kt.), kurios susirinkime V 24 V. Bruožis „tris adynas bylojo, ar rojuje lietuviškai kalbėjo”.

1886 A. (P. Vileišio Kapai didž. kunigaikščių Vilniuje, Basanavičiaus Kas tai yra daina, A. Motūzos Tyla geresnė byla, Milčiausko vertimas iš Sienkevičiaus apsakymo Duonos ieškočiai, U. Tamošiūnaitė (?) Baltoji motina, Poškos žem. ir Liet. mužikas, žičkaus vert. Goščinskio Nadomo, J. Andziulaičio Nugramzdytas miestas, Mačio Audra ir kt., Birutės dainos, Gimžausko Priešaušris, M. Stankevičiaus Wiadomosc-o biblii litewskiej, Šliūpo Išganymas vargdienio, Šliūpo su Šliūpiene Abecėla, P. Vileišio Keturi svarbiausi veikalai aritmetikos.

A. gadynė gimsta 1864—1880. Ji išrieda tiek iš 1864—1874 dešimtmečio (rusų vyriausybės lietuviškieji leidiniai rusų raidėmis, 1867 J. Juškos liaudies dainų rinkinėlis rusų raidėmis, bet ir 1867—1868 kurstomosios Valančiaus knygelės, 1870 Gimžausko Linkmenės, Dembskio vertimas Lam-menais Kningun teisibiu, 1869 Palangos Juzė, 1872 Pasakojimas Antano Tretininko, kontrafakcinė Valančiaus ir jo kunigų akcija), tiek ypačiai iš 1875—1879 penkmečio (1875—1876 Petrapilio studentų hektografuotas Kalvis Melagis, 1876—1877 legalinės P. Vileišio knygelės, 1877 Petrapilyje išsp. Ivinskio kalendorius, nuo 1878 Klaipėdoje Lietuviška Ceitunga, 1879 Mažosios Lietuvos lietuvių delegacija Berlyne su 17.410 parašų peticija, 1879 Tilžėje steigiama Li-tauische Litterarisc'he Gesellschaft, New Yorke Lietuviška Gazieta).

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai