Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/473

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


domą socialistą, veikė daugelį kunigų, nevieną jų sulaikydami nuo susiartinimo su A., kai ką net prieš ją keldami (1885 Gimžausko Krokuvoje išspausdintas Priešaušris, 1887 šviesos prakalba). Visa tai veikė A., nustatė jos kryptį, vertė ją tikrai vengti politikos, opesnių klausimų ir 1.1. ir savo tarpe pasikalbėjimuose bei laiškuose kartais smarkiai pasiginčyti. Bet vis dėlto A. kėlė tuos siekimus ir jausmus, kurie vis labiau tuomet rūpėjo ypačiai jaunajai lietuvių šviesuomenei. Eilėje straipsnių ir eilėraščių, „Lietuvos mylėtojai”, kaip aušrininkai A. antraštėje ėmė vadintis, stengėsi įtikinti visuomenę, kad lietuviai turi teisę patys spręsti apie savo laimę ar nelaimę. Tai skelbdami, jie rėmėsi senovės Lietuvos istorija, lietuvių kalbos turtingumu, latvių, čekų, slovakų pavyzdžiu ir kt. žadindama savo šviesuomenę stoti į tautos darbą, A. duodavo jai žinelių iš Lietuvos istorijos ir etnografijos, supažindindavo su jos senovės įvykiais, žymiausiais krašto atstovais ir savo raštų kūriniais; kartu aiškindavo to laiko reikalus (straipsniuose ir korespondencijose), net teikė mokslo populiariacijos ir praktikos pamokymų. Basanavičiaus, Šliūpo, Railos ir kt. straipsniai visuomenės ir kultūros reikalais, tų pačių Basanavičiaus, Šliūpo, taip pat ir Akelaičio, Dagilio istorijos, kalbos dalykų ir literatūros rašiniai, P. Vileišio, Kriščiukaičio, Mašioto mokslo populiarizacija, ypačiai poezija (per 100 dainų ir eilėraščių), Sauerveino, Vištelio, Armino, Miliausko, Burbos, Augustino Baranausko, Aglės - Šliūpienės, Davainio Silvestraičio, Linkio kūriniai, taip pat ir pirmieji Maironio, Jakšto ir Kudirkos mėginimai — visa tai veikė visuomenę. Menkomis pajėgomis ir nedrąsiomis pastangomis A. subūrė jaunąją Lietuvos šviesuomenę į bendrąjį didelį tautos darbą, padrąsino ją griežčiau savo pageidavimus reikšti, paskatino ją skelbti ir platinti tautos pabudimo idėją. Drauge ji parengė dirvą kitiems laikraščiams, kai ėmė aiškėti pažiūrų nevienodumas, Iš A. išėjo Mažosios Lietuvos 1884—1886 Niamuno Sargas ir kiti jų tautiniai laikraščiai, Amerikos 1885—1889 Lietuviškasis Balsas, 1887—1888 A. pakeitusi šviesa, veikiai davusi Varpą su ūkininku ir ž. ir L. Apžvalgą.

Be visa to, dar iš A. išaugo ir supratimas, kad lietuviai ir Lietuva, tai ne vien palaidas konglomeratas savo keliais einančių žemaičių, aukštaičių ir kitų, bet viena tauta ir vienas kraštas. O Lietuvos kaimynams ir priešams — lenkams, rusams Dei vokiečiams — A. buvusi pirmą kartą viešai iškelta lietuvių tautinė vėliava, kiuri privertė nuo to laiko, kad ir nekeičiant senos taktikos, vis dėlto rimčiau lietuvių paisyti.

3) Ėjęs Tilžėje lietuviškos „skyrimo draugystės” organas. Įst. 1896 Tilžėje E. Jagomastas, čia nupirkęs spaustuvę. Nuo 1896 XI 5 ėjo Lietuvviszko Laiszko varau ligi 1897 N. 12. Nuo N. 13 pakeitė vardą į Auszrą ir tuo vardu ėjo ligi 1899 X 3. Pradžioje ėjo kartą savaitėje, nuo 1897 N. 38 du kartus savaitėje. 1896 redagavo D. Lecas su Jagomastu, 1897 Kr. Voska, 1898 J. Arnašius, 1899 E. Jagomastas. Iš viso buvo išsp. 255 N. 1899 už įdėtą straipsnį apie dr. V. Bruožio bylą E. Jagomastas ir rinkėjas Plota buvo vokiečių administracijos nubausti po 200 mk. pabaudos ir laikraštis buvo sustabdytas. 1899 prie A. ėjo ir savaitinis priedas Namu Prietelis (N. 1—25). Bendradarbiavo ir E. šadagys, J. Lapinas, J. Bagdonas (Gintautas), Morta Raišiuky-tė (Rūta) ir kt. Kadangi A. laikėsi griežtai lietuviškos tautinės linijos, tai vokiečių konservatoriai per kun. Jurkšaitį bandė ją atpirkti, bet Jagomastas, nenorėdamas jos atiduoti vokietininkams, tyčia paprašė tokios aukštos kainos, kad tie atsimetė.

A. B. Klaipėdiškis (A. Bruožis) Prūsų lietuvių laikraščiai 1914.

4) Lietuviškas katalikiškas laikraštis lietuviams rytiečiams šviesti. A. leisti 1911 buvo Vilniuje įkurta bendrovė, kurios priekyje stovėjo kun. V. Mironas, kun. A. Petrulis ir kun. J. Novickis. Ėjo kartą per dvi savaites. Nuo 1911 X 6 redagavo kun. Petras Kraujelis (pasirašydamas po straipsniais K. P., P. Vieštautas, K. P. K.). Nuo 1914 VI 19 ligi 1915 IV 29 kun. J. Bakšys, toliau ligi 1915 IX 6 vėl kun. Kraujelis. Ligi 1915 IX pasirodė 152 N. Vokiečiams Vilnių užėmus, A. buvo sustabdyta, juo labiau, kad ir redaktorius pasitraukė į Rusiją. 1919 grįžęs į Vilnių, nuo VII 13 kun. Kraujelis A. atnaujino savaitiniu laikraščiu, bet jau lenkų okupacijos sąlygomis. Leidėju pasirašydavo kun. J. Stankevičius. Pasirodęs 1919 XII 12 N. 13 buvo lenkų Vilniaus apskrities komisaro konfiskuotas ir A. uždaryta už „kenksmingą pakraipą, pasireiškusią eilėje straipsnių”. Nuo 1932 X kun. V. Taš-kūnas pradėjo leisti panašios krypties Vilniaus Aušrą.

V. Steponaitis Vilniaus lietuvių spauda 1931.

5) Krikščionių demokratų dienraštis, ėjęs Kaune nuo 1931 XI 10 vietoje Kauno karo komendanto 1931 X 13 uždaryto Ryto. Redagavo J. Valatka. Leidėju pasirašydavo kun. V. Mieleška.

Aušra 1) 1881 Rygoje įkurta lietuvių dainų draugija, pirmoji šios rūšies lietuvių draugija. Steigėjai buvo J. Miliauskas (Miglovara), A. šimoliūnas, Marcijonas Giedraitis ir čėsna. Pradžioje įsileidus kiek lenkų studentų Rygos politechnikoje korporacijos Arkonijos narių, kurie padėjo A. sukurti, greitai ji virto grynai lenkišku klubu, iš kurio lietuviai buvo visai išstumti.

2) 1901 XII Chicagoje, I1L, įkurta draugija, kuri statute pažymėjo, kad jos „mie-

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai