Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/481

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


džiami pro vamzdžius iš didelio slėgimo bombų i tam tikrą degyklą, kur jos susimaišo ir užsidega didele liepsna, kuri suvirina metalą į vieną gabalą. Jei ta vieta dar pakalama, tai jos tvirtumas susilygina su sveiko metalo tvirtumu.

Autogoniškos projekcijos, kitaip vadinamos konformiškos arba ortomorfiškos, yra tokios, kuriomis išlaikomas panašumas be galo mažose geometrinių figūrų dalyse.

Autografas (gr. autos—pats, grafo—rašau) plačia prasme autoriaus ranka parašytas veikalas, taigi kiekvienas rankraštis. Tatai turi didelės reikšmės nustatant veikalo tekstą. Siauresne prasme A. yra laiškai ar vieni parašai žymesnių ir pagarsėjusių asmenų. Viduriniai amžiais tiktai vienuoliams ir kunigams esant raštingiems, A. rinkimas buvo vien tik rankraščių rinkimas. Tiktai XV a. paplinta savarankiškas laiškų rašymas, XVI a. prasideda Prancūzijoje, paskiau Anglijoje, Vokietijoje ir kitur laiškų rinkimas. XVIII a. susidaro pirmieji didesni A. rinkiniai. Pirmoji plačiau žinoma A. kolekcija buvo Ph. de Béthune ir jo sūnaus, apėmusi 750 tomų originali-nių laiškų, paskiau patekusių į Paryžiaus Bibliothèque Nationale. Nuo to laiko didesnieji A. rinkiniai sudaromi Londono British Museum, Berlyno Preussische Staatsbibliothek ir kitur, o XIX a. ypač Washingtono Library of Congress. XIX a. leidžiami ir pirmieji A. rinkti vadovėliai (J. Fontaine Manuel de l’amateur d’authographes 1836 ir kt.). Paplito A. prekyba. Tačiau svarbiausios A. kolekcijos susidaro ne privatinėse rankose, iš kur jos išsisklaido savininkams mirus, bet viešuose archyvuose ir bibliotekose. Tam darbui palengvinti, ypač parašų autentiškumui nustatyti, leidžiama daugybė įvairių specialinių A. katalogų. Lietuvoje žymų A. rinkini turėjo Lietuvių Mokslo Draugija Vilniuje, o Kaune Vytauto Didžiojo Universiteto biblioteka, kuriam pamatą sudarė J. Tumo-Vaižganto sukurtas Kultūros, vėliau Literatūros muzėjus, žymiai vėliau padidintas daugeliu privatinių kolekcijų. Iš privatinių asmenų ypač reikšmingą A. kolekciją iš spaudos draudimo laikų JAV buvo sudaręs kun. A. Milukas, kuris nemaža foto nuotraukų iš šios kolekcijos buvo atmušęs savo leidiniuose Spaudos laisvės ir Amerikos Lietuvių orga-nizuotės sukaktuvės 1928, Aušros 40 metų sukaktuvės 1923 ir kt. Tačiau jam 1943 mirus, visi tie, A. (jų tarpe ir Daukanto, Basanavičiaus, Kudirkos ir daugelio kitų) kartu su visu jo turtingu knygų rinkinių buvo išmesta į sąšlavyną. Labai svarbius mūsų XVI—XVII a. kultūros ir literatūros istorijai A. buvo iš Karaliaučiaus valstybinio archyvo fotonuotraukomis paskelbęs V. Falkenhahn monografijoje Der Ueberse-tzer Johannes Bretke 1940. Lietuvių visuomenėje populiariausi yra A. 1918 II 16 Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo akto, kur parašai seka abėcėline tvarka: Dr. J. Basanavičius, S. Banaitis, M. Biržiška, K. Bizauskas, Pr. Dovydaitis, S. Kairys, P. Klimas, Donatas Malinauskas, VI. Mironas, S. Narutovvicz, Alfonsas Petrulis, K. šaulys, Dr. J. šaulys, J. šernas, A. Smetona, J. Smilgevičius, J. Staugaitis, A. Stulginskis, J. Vailokaitis, J. Vileišis.

A. klastojimas. Kadangi už A., ypač žymių asmenų, įvairūs kolekcijonie-riai mokėdavo didelius pinigus, tai jau seniai paplito ir A. klastojimas. 1840—1849

Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo 1918 II 16 aktą pasirašiusiųjų autografai

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai