Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/485

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


bet prieš II Pasaulini karą kai kur Europoje kiek ir patobulinti; su vidaus degimo varikliais, kurie dabar taikomi visų rūšių A. Europoje būdavo A. ir su pigesnės rūšies kuru: žemės alyva, malkomis, medžio anglimis. Dabar A. gamyba išaugo milžiniška pramonės šaka. A. produkcijoje pirmą vietą visame pasaulyje užima JAV.

Automobilių klubai jungia Europoje privatinių automobilių savininkus į organizacijas, kurių svarbiausias uždavinys tvarkyti automobilių judėjimą krašto viduje ir palaikyti santykius su kitų kraštų A. K. 1904 Paryžiuje buvo įkurta Association Internationale des Automobils Clubs Recon-nus (tarptautinė valstybių pripažintų A.

K. sąjunga), kur kiekvienai valstybei atstovauja tik vienas A. K., nors jų krašte būtų ir daugiau. Lietuvos A. K. buvo įsteigtas 1926 III 20; jo steigėjais buvo J. Romanas, L. Daukša, gen. Žukauskas, K. Petrauskas, A. Reško. 1926 VI 27 finansų ministerija pripažino triptikų režimą Lietuvoje ir pavedė juos išdavinėti L. A. K. 1927 XII 19 L. A. K. buvo priimtas Tarptautinės A. K. Sąjungos nariu. 1929 XI 26 L. A. K. gavo įgaliojimą išdavinėti tarptautinės kelionės liudijimus. Prie L. A. K. prisidėjo Klaipėdos automobilių bei motociklų klubas ir Šiaulių moto-ciklistų klubas. L. A. K. buvo susirišęs su 34 valstybių A. K. tam tikromis sutartimis. Jam garantuojant, Lietuvon buvo įleidžiami, nemokant muito, svetimų valstybių automobiliai, o užsienio A. K. garantuojant, Lietuvos A. K. nariai galėdavo lankytis užsieniuose. Tačiau, kai Eurapoje ir kituose kraštuose tiek po I, tiek ir II Pasaulinio karo automobiliai dar yra daugiausia turtingųjų susisiekimo priemonė, kuri juos verčia rištis ir A. K., tai JAV jie virto visuotinio susisiekimo priemonė, kur viena automašina tenka maždaug trims (įskaitant ir kūdikius) gyventojams. JAV A. K. 1953 atšventė savo 50 metų sukaktį.

Automolitas, arba cinko špinelis, ganitas-holoedrinės klasės mineralas. Juodai žalias, mėlynas, juodas. 1805 rastas Švedijoje. Dabar plačiai randamas Brazilijoje.

Autonomija (gr. autos — pats, nomos — įstatymas) filosofine prasme yra laisvė apsispręsti be išorinės prievartos. Kantas aptaria valios A. valios nusilenkimu tik jos pačios įstatymams, priešpastatydamas ją heteronomijai, palenkiančiai valią jai svetimiems tikslams.

Viešojoje teisėje yra teisė tam tikro vieneto leisti sau įstatymus; neigiama prasme, kad šiam vienetui niekas negali primesti svetimų įstatymų. Tokia visiška įstatymų leidimo A. naudojasi valstybė. Moksle ir praktikoje A. suprantama, kaip įstatymų leidimo nepriklausomybė tik tam tikrose teisės srityse. Vienetai, kurie naudojasi taip suprasta A., gali būti arba teritoriniai, kurie savo pamatą turi geografinėse aplinkybėse (atskiros autonomingos sritys), arba demografinėje skirtingoje kilmėje (tautinės A.), arba personaliniai, šie vienetai gali naudotis A. ar dėl tam tikrų tarptautinių, tokią A. nustačiusių sutarčių, ar tas teises suteikiant konstitucijai ar kitiems valstybės įstatymams. Mažiau teisių už A. suteikia savivaldybė, bet kartais skirtumas tarp A. ir savivaldybės sunkiai apčiuopiamas. Austrijoje prieš I Pasaulinį karą tautinė A. buvo suprantama, kaip atitinkamos teritorijos teisė būti administruojamai savo tautybės valdininkų, ir tam reikalui buvo sudaryti tam tikri institutai. Teritorines A. turėjo 1809—1918 Suomija Rusijos valstybėje, Kroatija Vengrijoje, Didž. Britanijos kolonijos tam tikrais savo evoliucijos etapais. Tarptautinės teisės galia veikė šie autonominiai statutai: Alandų salų (Suomijoje, 1921 VI 24 Tautų Sąjungos nutarimu), Klaipėdos krašto (1924 V 8 konvencija), Karpatų Rusės (Čekoslovakijoje 1919 IX 10 sutartimi), Rytų Galicijos (Lenki jos, paskutiniosios neįvykdyta). Konstitucinę A. turėjo Aukštoji Silezija Lenkijoje 1920 VII 4 Tartu sutartis tarp Suomijos ir Rusijos, paskutiniosios nįvykdyta). Konstitucinę A. turėjo Aukštoji Silezija Lenkijoje 1920 VII 15 organišku statutu. Tačiau II Pasaulinis karas, visas tas teritorijas užgrobus Sovietų Sąjungai, panaikino ir jų bet kokią A.

A. mokyklinė yra savarankiškas tvarkymasis pagal pedagogikos bei pedologijos reikalavimus, nepriklausomybė nuo pašalinės įtakos kišimosi į pedagoginius dalykus. Paprastai tokią M. A. turi aukštosios mokyklos. 1922—1930 pvz. tokią plačią M. A. turėjo Lietuvos universitetas, bet naujai vyriausybės paskelbtu Vytauto Didžiojo Universiteto statutu toji M. A. buvo labai susiaurinta.

Autonominiai muitų tarifai vad. tokie, kurie gali būti valstybės keičiami savarankiškai, neatsiklausiant kitų valstybių. Sutartiniai, arba konvenciniai, muitų tarifai yra tokie, kada jie nustatomi, susitarus su kitomis valstybėmis.

Autonomistai 1) Airių A. pasireiškė 70-siais XIX a. metais po to, kada griežta 60-jų metų airių fenijų kova už Airijos nepriklausomybę anglų buvo įveikta. Nuo 1870 Butto ir Sullivano, nuo 1876—1877 Parnel-lio, nuo 189.1 Redmondo vedami, airių A. reikalavo Airijai home rule — savivaldybės. Kad jie ir dalyvavo Anglijos parla-

Lietuvos automobilistu klubo ženklas

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai