Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/494

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


Public Library paaukojo keliolikos tūkstančių tomų knygų kolekciją.

Averis Seinų aps. Leipalingio vi. ež. Pro jį teka Avernyčia (Averis). Ež. 4,5 km ilgio, 0,4 km pločio. Paviršiaus plotas 146,2 ha.

Avernus (lot.-itališkai Lago d’Averno) mažas ež. p. Italijoje j š. v. nuo Neapolio. 65 m gylio. Senovės romėnai A. laikė vartais i požemini pasauli. Graikai vadino Aor-nos — be paukščių, nes iš jo sklido nuodingi garai. Agripos laikais sujungtas su Lu-crini ež. ir jūra.

Averrhoa L. rūgštėlinių (Oxalidaceae) šeimos augalų gentis. Nedideli Indijos medeliai. Vaisiai — uogos.

Avei*roes (Mohammed ibin Rošd, 1126— 1198) scholastikų pavadintas Komentatoriumi, savo išsamiais komentarais turėjęs didelės įtakos visiems Aristotelio raštams. Gimė ir veikė Ispanijoje. Po teologijos, filosofijos, matematikos, teisės ir medicinos studijų kurį laiką buvo teisėju, vėliau gydytoju, kol buvo atleistas, pakaltinus neor-todoksija. Išsikėlęs iš Ispanijos, mirė Maroke. Reikšmingesnis ne kaip originalus filosofas, bet kaip kruopštus komentatorius, kurio metodu vėliau sekė ir Tomas Akvinietis. Interpretuodamas Aristotelio metafiziką, skelbė pasaulio, sukurto ex nihil (iš nieko), tokį pat amžinumą, kaip Kūrėjo. Gi atstovaudamas vieno proto sąvokai visuose, kelia abejonę asmeniniu nemarumu. Ypač didelius ginčus scholastikoje kėlė jo „dviguboji tiesa”, pagal kurią, kas teologiškai yra klaidinga, filosofiškai gali būti teisinga, ir atvirkščiai. Tačiau ši „dviguboji tiesa” buvo neteisingai iškilusi tik jo lotynišku vertimu. Iš tiesų A. temokė, kad teologija išreiškia aukštesnę tiesą negu filosofija. Svarbiausia A. reikšmė yra ta, kad jis buvo pamatinė versmė viduramžių aristotelizmui prieš ir net po graikiškų tekstų išvertimo į lotynų kalbą. Visi jo veikalai išleisti 1553 Venecijoje.

Averroizmas lotyniškasis, išaugęs iš Averroes aristotelinių komentarų ir paplitęs sc'holastikuose XIII a. Laikydami Averroes komentarus autentišku aristotelizmu, averroistai atstovavo visoms pagrindinėms jo tezėms: sukurtojo pasaulio amžinumui, vienam bendram protui visuose ir pagaliau „dvigubajai tiesai” (vienai filosofijoje, kitai teologijoje). Susispietę ypač Paryžiuje, savo įtaka jie visur siekė, žymiausias jų atstovas buvo Siger de Brabant. Kai 1210 pirmasis aristotelizmo pasmerkimas buvo pamirštas, Paryžiaus vyskupas Tempier 1277 naujai pasmerkė averroistinį aristotelizmą, išvardydamas 219 tezes. Tarp jų buvo kai kurios ir Tomo Akviniečio tezės, vėliau buvusios pripažintos ortodoksiškomis. Kitaip Aristotelį komentuodami, prieš A. kėlė balsą Albertas Didysis (De unitate intelectus adversus Averroem), nors jis, atrodo, Aristotelį tepažino iš jo paties Averroes, ir ypač Tomas Akvinietis (De unitate intellectus contra averroistes), kuris naudojosi Aristotelio jau graikiško teksto lotynišku vertimu. Paskutinį kartą popiežiaus Leono X (popiežiumi buvo 1512—1521) pasmerktas, A. jau baigė prarasti savo įtaką.

P. Mandonnet Siger de Brabant et l’averroisme latin 2 leid. 1911; J. Picavet L’averroisme et les l’averroistes 1902.

Avers 1) Reino aukštupio (Hinterrhein) dešinysis slėnys Šveicarijoje. Jame esąs 2135 m aukščiau jūros lygio Juf kaimas yra aukščiausia Europos nuolatos gyvenamoji vieta.

2) Isla de A. P. Amerikos Venecuelos sala Barcelonos provincijoje.

Aversą, senovės Atella. Italijos mst. Neapolio provincijoje, a. 27.000 gyv. (1950). Tautų kilnojimosi laikais buvo sunaikintas, bet 1029 normanų vėl atstatytas.

Aversas (lot. adversus) priekinė pinigo pusė, kur yra pažymėtas valstybės herbas, kokia emblema, valdovo ar kokio žymaus krašto asmens atvaizdas. Priešingoji pinigo pusė, dažniausiai su kokiu įrašu, vadinama reversas.

Aversija (lot. aversio) 1) pasibodėjimas, pasibiaurėjimas, antipatija; 2) senovės teisių atlyginimas, nustojus kieno priverstinio patarnavimo, pvz. panaikinus baudžiavas, medžioklės teisę ir pan.

Avesnes Louis de Blois (g. 1880) prancūzų romanistas pasirašąs D’ slapyraide. Parašė romanus Journal de bord d’un aspi-rant 1904, Enface du Soleil levant 1909, La vocation 1914, L’ile heureuse 1920 ir kt.

Avesta senovės baktrų, medų, persų ir kitų iranėnų, garbinusių Ahurą Mazdą ir laikiusių Zaratustrą jo pranašu, šventoji literatūra. Dažnai klaidingai vadinama Zen-davesta, nes pažyminys prie A. zend tereiškia parašytą pehlevi kalba komentarą; Senovės A., parašyta dar senovės iranėnų kalba, IV a. pr. Kr. Aleksandrui Makedoniečiui nukariavus Persiją, žuvo Persepoly-je. Dabartinės A., be jai skirtų pehlevi kalba komentarų, išliko tik penkerios knygos, III—IV a. Kr. g. sutvarkytos ir paaiškintos. Senovės A., žinoma IV pr. Kr., graiko Hernippo liudijimu turėjusi 2 mil. eilučių, o anot arabų istoriko Tabario ją sudarė 21 knyga, kiekviena po 200 puslapių (surašytos 1200 karvių odose). Išlikusią A. sudaro: Yašts, liturginė knyga, kurioje dėstomos atskiriems dievams skirtos apeigos ir maldos; Khorda A., arba mažoji A., skiriama pasauliečiams Ahura Mazda garbintojams. A. siaura prasme sudaro pirmosios trys knygos — Yasna, Vispered ir Videvdad. Kitos dvi tėra priedas: susmulkinimas Yašts, pirmosios liturginės knygos. Pirmas Europoje A. paskaitė ir 1771 paskelbė A. H. An-ąuetil-Duperron, išvertęs prancūziškai. Autentiškus A. tekstus paskelbė N. L. Wester-

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai