Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/497

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


propeleriu, bet tas neskrido, o vėliau pateko j Washingtono National Museum. Savo modelius buvo sukūrę 1873 D. S. Brown, 1874 Th. Moy. šioje srityje daug dirbo prancūzai Penaud, Tatin ir Ader. Betgi prieš brolius Wright tikraisiais A. pionieriais buvo vokietis Otto Lilienthal, anglas Hiram Maxim ir amerikietis S. P. Langley. 1889 Lilienthal knygoje Der Vogelflug als Grundlage der Fliegerkunst davė skraidymo mokslo pagrindus. Savo pagamintu sklandytuvu yra skridęs per 1000 kartų. 1893 Maxim pasigamino dviejų propelerių skraidymo mašiną, leidžiamą riedėti bėgiais, nuo kurių ji keletą kartų ir buvo pakilusi. Langley 1891 išsp. Experiments in Aerodynamics ir 1896 sukonstruktavo skraidomąją mašiną, jo pavadintą aerodromu. 1896 V 6 jo varomos garinio motoro mašinos modelis keletą kartų skrido ir nusileisdavo kurui pasibaigus. Vidutinis nuskristas kelias buvo a. .1200 m. Tai buvo pirmasis sėkmingas motorinio modelio skridimas. JAV karo departamentas nusipirko iš Langley vieną jo aerodromą. 1903 du kartus jis buvo bandomas, bet mašina nuo žemės nepakilo. Garinio motoro galingumas buvo 52,4 a. j. Tokio pat tipo mašina 1914 sėkmingai skrido G. H. Curtiss. Prancūzas Clément Ader 1890 pastatė panašų į paukštį monoplaną su priešakiniu propeleriu. 1890 X 9 jis nuskrido 50 m, o kitą kartą net 100 m. 1897 jis padirbo lėktuvą su dviem propeleriais, bet bandymo metu jis buvo aplamdytas, šioje srityje toliau bandė amerikiečiai Chanute ir broliai Orville ir Wilbur Wright iš Daytono, Ohio. Chanute sklandytuvu iškilo 20 m ir nuskrido 120 m. Sekdami Chanute, broliai Wright padirbo mašiną su priešakiniu vairu ir joje įtaisė gazoliu varomą 16 a. j. keturių cilinde-rių motorą. 1903 XII 7 šis lėktuvas Kili Devil smėlio kopose prie Kitty Hawk, N. C. išsilaikė pakilęs į orą 59 sekundes ir nuskrido 260 m. Tai laikoma pirmuoju tikru žmogaus pakilimu į orą mechanizuotu aparatu, ši data laikoma A. gimimo data. 1905 X 5 jų lėktuvas -nuskrido 39 km, išsilaikydamas ore 38 min. ir 3 sek. 1910 lėktuvas patobulintas, pašalinus priešakinį vairą ir pridėjus dviračio ratus geriau pakilti ir nusileisti. 1904 H. Phillips Anglijoje savo pagaminta motorine mašina perskrido lauką, o Santos Dumont Prancūzijoje 1906 pirma kartą pademonstravo savo lėktuvą. Glenn H. Curtiss padirbo dvisparnį lėktuvą, 1907 lakūnas H. Farman dvisparniui lėktuvui Voisin pirmą kartą davė ratus. 1908 Curtiss nuskrido daugiau kaip 1 mylią. 1909 kita savo mašina Curtiss tarptautinėse A. varžybose Reimse, Prancūzijoje, nuskrido 20 km per 15 min. 56 sek. 1910 jis iš Albany N. Y. į ,New Yorko uosto srityje esančią salą savo 142 mylių kelionę atliko, tris kartus nutūpdamas kuro ir vidutiniu 78,4 km greičiu per valandą skrisdamas. Nuo to laiko eina nuolatinis A. aparatų tobulinimas, kuris pavertė juos viena tobuliausiųjų susisiekimo priemonių, kad ir vis dar neretos A. katastrofos.

žymesnieji skridimai. 1903 XII 17 Orville Wright (1871—1948) pirmą kartą pakilo nuo žemės ir išsilaikė ore 59 sek.

1909 VII 25 Blériot perskrido Lamanšo sąsiaurį, perskrisdamas 47 km per 27% min. Tais pačiais metais Delagrange pasiekė 80 km greitį per valandą. 1911 Rodgers per 49 dienas š. Ameriką skersai perskrido.

1913 graikas Mutusis perskrido Dardanelus (189 km).

1918 V 15 pirmą kartą iš New Yorko į Washingtoną buvo nugabentas paštas.

1919 V 13 JAV laivyno lėktuvas NC—4 baigė pirmąjį skridimą per Atlantą iš Tre-passy Bay per Azorus į Lisaboną —• iš viso 7698 km.

1919 VI 14 Alcock ir Brown perskrido Atlantą be sustojimo iš St. John (Newfound-lande į Cliftoną Airijoje.

1920 II 27 amerikietis Schroeder pasiekė 11 km aukštį.

1924 JAV karo aviacijos lėktuvas apskrido žemę.

1926 V 9 R. E. Byrd ir F. Bennett perskrido š. ašigalį.

1927 V 20—21 Lindberg be sustojimo atskrido iš New Yorko į Paryžių per 33 val. 30 min., atlikęs 5793 km. O 1927 VI 4—5 Chamberlain su pirmuoju transatlantiniu keleiviu Levine be sustojimo atskrido iš New Yorko į Eislebeną Vokietijoje — 6316 km.

1928 III 30 italas De Bernardi pasiekė 509 km greitį per valandą.

1928 IV 12—13 vokiečiai Koehl ir Huene-feld su airiu Fitzmaurice pirmą kartą perskrido Atlantą iš rytų j vakarus.

1929 vokietis Neuhofen pasiekė 12,5 km aukštį.

1929 IX 27—29 prancūzai Coste ir Bel-lonte nuskrido iš Paryžiaus į Kiniją, atlikę 7904 km.

1930 VI 6 Amelia Earhart Putnam pasiekė pirmąjį tarptautinį moterų greičio rekordą 390 km per valandą.

1932 L. Boussoutrol ir E. Rossi išsilaikė ore 76 val. ir 43 min.

1932 V 20 Amelia Earhart Putnam pirmoji moteris, viena perskridusi Atlanta iš Newfoundlando į Airiją per 13 val. 45 min.

1932 VIII 18—19 J. A. Mollison vienas perskrido Atlantą iš rytų į vakarus.

1933 I 14 J. Mermoz perskrido p. Atlantą iš Senegalijos Afrikoje į Braziliją per 14 valandų.

1933 TV 3 du anglų lakūnai perskrido Everesto kalną.

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai