Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/500

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


grindų viduramžių aristotelizmui. Domininko Gundisallino lotyniškai išverstieji jo veikalai buvo „Aristotelio atgimimo” akstinu XII a. pabaigoje ir XIII a. pradžioje. Nors ir kritiškai vertindami, didelę pagarbą jam rodė Albertas Didysis ir Tomas Ak-vinietis. Tačiau rytuose jo įtaka buvo greitai užgniaužta ortodoksinės teologijos. Bet ir rytuose, ir vakaruose jis ilgiau garsėjo kaip medikas, negu filosofas. Jo medicinos veikalai buvo spausdinami ir XVII a. ,

M. Horten Das Buch der Genesung d. Seele, eine philosophische Enzyklopaedie Avicenna’s 1907—1909;
R. de Vaux Notes et textes sur l’Avicennisme 1934.

Avicennia L. verbeninių (Verbenaceae) šeimos augalų gentis, pavadinta Avicennos vardu. A. yra atogrąžų kraštų jūrų pakraščių medžiai, darą vad. Mangrove augaliją, t. y. tokią, kuri auga pusiau sausumoje, pusiau vandenyje.

Aviceptologija (lot.) paukščių medžioklės mokslas.

Avietė laukinis Europos, Azijos ir Amerikos vaiskrūmis. Europoje A. auginamos nuo XVI a. Jos išvestos iš Rubus Idaeus. Ameri- koje raudonosios A. kilusios iš Rubus Idaeus var. strigosus. Juodosios A. yra atsiradusios Amerikoje iš Rubus occidentalis. Violetinės A. kryžiavimu išvestos iš juodųjų ir raudonųjų. A. reikalauja derlingos dirvos. Vieta turi būti nuolaidi, nes A. nemėgsta drėgnų vietų, nors augimo metu reikalauja daug drėgmės. A. pirmais metais išaugina ūgius, antrais žydi, duoda derlių ir džiūsta; tačiau iš šaknų išauga nauji ūgiai, kurie kitais metais vėl duoda derlių. Vienoje vietoje gali augti 15—20 metų. Bet auginant toje pačioje vietoje, geriausias vidutinis derlius būva 6—10 metų. Derlių nuėmus, seni ūgiai išplaunami ir pašalinami. Jei pertankiai suauga, rudenį išplaunama ir naujų ūgių dalis, paliekant a. 15 cm atstumą nuo vieno ūgio ligi kito. Tuo būdu sudaromos apie 30—40 cm pločio eilės. Raudonosios A. dauginamos ūgiais, kurie rudenį atkertami ir iškasami.. Juodosios A. dauginamos vasaros pabaigoje, prilenkiant ir apkaupiant šakų viršūnes, nes jos neduoda ūgių. Nauji krūmai sodinami rudenį arba pavasarį, paliekant tarp eilių 1—2 m ir eilėje per 50—70 cm protarpį. Didžiausias A. kenkėjas yra Byturus tomentosus, nuo kurio vikšrelių atsiranda sukirmijusios uogos.

Avietėlė A. Kašarauskio 1857—1863 ir M. Valančiaus Palangos Juzėje 1869 aprašytas vyrų ir moterų šokis.

Avietėnaitė Magdalena (g. 1892 XII 22 Marijampolės aps. Kalvarijos vi. Brazavo k.) nuo 7 metų amžiaus augo JAV. Baigusi Worcester, Mass., aukštesniąją mokyklą, studijavo Genevoje, Šveicarijoje, kur 1914 baigė univ. (Licence ės lettres). 1914— 1920 redagavo Worcesteryje Amerikos Lietuvį ir iš ten atskiromis knygomis išsp. Didžioji prancūzų revoliucija 1917, Istoriją žymiausių Europos tautų 1917. 1920 atvykusi Lietuvon, ligi 1940 dirbo Užsienių reikalų ministerijoje. 1924—1926 Eltos direktorė, paskiau Spaudos ir informacijos departamento direktorė. 1940—1944 Vilniaus universiteto anglų kalbos dėstytoja, nuo 1941 adjunkto laipsniu. 1933—1947 Lietuvos Skaučių Sąjungos užsienio dalies vedėja. 1937 Paryžiaus pasaulinėje parodoje lietuvių paviljonui rengti komiteto pirmininkė, 1939 New Yorko pasaulinėje parodoje lietuvių generalinis komisaras. Lietuvoje buvo aktyvi Lietuvos istorijos ir XXVII Knygų Mėgėjų draugijų narė. Bendradarbiavo lietuvių ir nelietuvių spaudoje Lietuvą liečiančiais klausimais, 1945—1947 tremtyje Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė. 1949—1952 dirbo Detroito univ. bibliotekoje. 1952—1953 sociologijos dėstytoja Annhurst kolegijoje. Nuo 1953 bibliotekininkė konsultantė Monhattanville College of the Sacred Heart.

Avigliano Italijos mst. Potenza provincijoje, 21.000 gyv. (1950). Stiklo ir porcelano pramonė.

Avignon p. Prancūzijos mst., Vaucluse dep. administracinis centras, kairiajame Ronos krante. 60.000 gyv. (1951). Senovėje Galijos kavarų sostinė Avenio, nuo Julijaus Cezario laikų romėnų kolonija. Viduramžių pradžioje frankų valstybei pairus, atiteko Provence grafijai; nuo 1271 paveldėjo Prancūzijos valdovai. Nuo 1309 ligi 1377 septynių popiežių sostinė, o ligi 1408 dar dviejų antipopiežių rezidencija. Vėliau čia gyveno popiežiaus valstybės pasiuntiniai. 1348 popiežius Klemensas VI pirko A. iš Neapolio kunigaikštienės ir Provence grafienės. Kartu su Venaissino grafija A. priklausė ligi 1797 Bažnyčios valstybei. 1303— 1791 čia veikė universitetas. 1050—1745 čia įvyko 21 bažnytinis sinodas. Išliko popiežių rūmai su katedra, apsupti XIV a. mūrų, XI —XV a. Notre Dame dės Doms katedra, Corneille, Petrar.cos, Girrardo, Altheno paminklai. Petrarcos muzėjus.

R. Brun A. au temps dės Papės 1928.

Avietės

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai