Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/510

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


—1828 ir 1909—1917 rusų įtakos sritis, 1917 užleista anglams, kurie 1921 iš A. pasitraukė, Krikščionybė buvo įvesta IV a., bet IX a. ją išstūmė islamas.

2) Rusijos užgrobtas kraštas Užkaukazy-je. 85.700 km.2, 3,2 mil. gyv. (1950). Svarbiausias miestas Baku. 40% ploto sudaro stepės, 38% ploto kalnai. Apšerono pusiasalyje didelės naftos versmės. Dirbtinai drėkinant, ariamos žemės plotas siekia apie .1 mil. ha. Auga javai, medvilnė, ryžiai, vaismedžiai, šilkaverpiai. Kalnuose randama geležies rūdos, vario, švino, cinko, bok-sito.

Romos imperijos laikais čia keletą šimtų metų laikėsi Armėnijos valstybė, dėl kurios varžėsi Bizantija su Persija. VIII a. nukariavo arabai, čia pastatę Derbento tvirtovę. Arabų valdymo laikais pirminiai A. gyventojai kaspiai buvo išstumti, o jų vietose įsikūrė tiurkai. Caro Petro I laikais Rusija bandė čia veržtis ir A. užgrobti, bet tai jiems tepavyko 1828 Turkmančajaus sutartimi. Po 1917 revoliucijos Rusijoje A. su Armėnija ir Gruzija sudarė Užkaukazio federaciją. 19.18 V 28 pasiskelbė nepriklausoma valstybe. Bolševikų invazijai gresiant, pagalbon kvietėsi turkus, 1918 IX 15 Baku užėmusius. Vėliau čia įsigalėjo anglai. 1918 XII 4 buvo sušauktas pirmasis parlamentas. 1919 sukurtoji A. kariuomenė kiek praplėtė jos teritoriją. 1918 I 8 delegacija dalyvavo Paryžiaus taikos konferencijoje. 1920 I 12 A. buvo pripažintas nepriklausoma valstybe de facto. 1920 I 27 bolševikai užgrobė Baku ir sugriovė nepriklausomą A.

Azidai azoto vandenilio rūgšties druskos. Sunkiųjų metalų druskos turi sprogstamųjų savybių, švino azidas Pb(N3)2 pirotechnikoje vartojamas kapsulėms užtaisyti.

Azi Girėjus ž. Chadži Girėjus.

Azygos (gr. — neporinis) stuburo priekio ir dešiniosios pusės venos.

Azija (vardas kilęs iš asirų acu — saulėtekis). Didžiausias žemynas, su salomis turįs 44 mil. km2, t. y. apie trečdalį visų sausažemių. Drauge su Europa, nuo kurios A. skiria Uralo ir Kaukazo kalnai, daro Eurazijos žemyną. Plačiausioje vietoje iš š. r. į p. v. yra 11.000 km. Visas žemynas išsitenka šiaurės pusrutulyje. Paviršius masyvus, krantai nežymiai iškarpyti. Rytų pakraščius supa salų puslankiai. Nuo Amerikos žemyno skiria 9,2 km pločio Beringo sąsiauris, atsiradęs ket-virtaeilėje gadynėje. A. žemyno paviršius yra iškilęs labiau už kitų žemynų. Vidutinis aukštumas 940 m (Europos 300 mX. žemumos užima 25% viso ploto (Europoje 57%), o aukštumos per 2000 m 14% (Europoje 1%) ploto. A .aukštumų centre yra Pa-miro kalnynas, nuo kurio įvairiomis linkmėmis tęsiasi raukšlėtiniai kalnynai: Hindu-kušas, Suleimanas, TienŠanas, Kuenlunas, Transhimalajai (Hedino kalnai) ir Himalajai. Toliau š. r. linkme eina Altajaus, Sajanų, Jablonų ir Stano kalnynai. Arabijos, Irano, Tibeto, Indostano, Mongolijos plokš-takalnės paįvairintos daugybe kalnynų. Aukštieji A. kalnai yra jauni, tos pačios raukšlėjimosi kilmės, kaip ir Alpės Europoje. Seniausiais geologiniais laikotarpiais lemiamos reikšmės A. žemynui susiformuoti turėjo trys veiksniai: Angaros žemynas šiaurėje, Gondvanos žemynas pietuose ir buvusi tarp jų Tetyso jūra, kuri traukėsi nuo pietų Europos ligi Didžiojo vandenyno. Trečiaeilėje gadynėje ši jūra galutinai pranyko, o suraukšlėtas ir iškeltas jos dugnas virto aukštais kalnynais.

Žemės turtai yra pasiskleidę įvairiose žemyno vietose. Akmens anglies klodai randami Mandžiūrijoje, Kinuose, Japonijoje, įvairiose Sibiro srityse. Didžiausi naftos ištekliai yra p. Irane, r. Arabijoje, Azerbeidžane ir kt. Geležies rūdos didžiausi ištekliai Kinuose, Japonijoje, Indijoje. Cino randama Malakoje (69% visų žemės išteklių). Aukso surasta keliose r. Sibiro vietose ir Altajaus kalnuose. Auksingo smėlio yra Korėjoje, Sumatroje, Japonijoje ir Kaukaze. Platinos gaunama Urale, vario Japonijoje ir p. Sibire (Karagandos srityje) ir Indijoje, gyvsidabrio Japonijoje. Deimantų daugiausia randama Indijoje, sa-firų Ceilone, rubinų Burmoje ir Turkestane, topazų, berilų ir kitų brangakmenių aptinkama Uralo kalnuose.

Klimatas yra labai įvairus ir dažnai griežtai skirtingas gretimose juostose: šalia karšto Indijos klimato yra Tibeto vėsus ir net šaltas klimatas. Daugiausia A. tu- Azijos paviršiaus skerspiūvis iš pietų į šiaure 80 laipsnių rytų ilgumoje

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai