Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/512

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


šios zonos eina dykumų-tyrumų sritis, apimanti a. 33% viso A. paviršiaus. Dykumos ir tyrumos viešpatauja visoje vidurinėje ir priekinėje A.: Mongolijoje, Turane, Irane, Tibete, Arabijoje, Mažojoje Azijoje. Griežčiausios dykumos yra Karakorum, Ki-zilkum, Takla-Makan, Kinų Turkestanas, Keviras (Irane) ir Arabijos Dahna. Gobi ir Tarr Indijoje yra daugiausia stepės.Skir-tinga rūšis yra šaltosios Tibeto ir Pamiro dykumos. Medžių yra tik drėgnesnėse kalnų aukštumose, ir juo toliau į A. gilumą, juo jų yra mažiau. Upių krantai daro oazes, kurių didžiausios Mesopotamijoje ir Ferga-noje. Sirijos pakraščių kietmedžiai ir vak. Kaukazo lapuočiai priklauso Viduržemio miškų zonai. Dausų musonų Indijoje ir Indokinijoje vyrauja savanos, sausros metu netekdamos savo žalumo, ir pietų kalnų šlaituose amžinai žaliuoją dausų miškai, apaugę visą Malajų salyną, ypač Borneo ir Sumatrą. Javoje ir kitose kiek sausesnio klimato salose daugiau yra įsigalėjusios savanos. Visą A. augmeniją galima suskirstyti į šias didžiausias sritis: 1) Arktinė — tundrų, 2) šiaurinė—spygliuočių ir maišytųjų miškų, 3) vidurio ir vakarų A. — stepių ir dykumų, 4) rytų A.— musoniško klimato lapuočių, 5) pietų A.— dausų miškų ir savanų. A. miškai apima a. 13 mil. km2, dykumos a. 13 mil. km2, stepės a. 9 mil. km2 ir dirbama žemė a. 9 mil. km2. Iš A. yra kilę beveik visi žemės rutulyje auginami javai — kviečiai, rugiai, miežiai, avižos, ryžiai ir kt. Duoniniai javai daugiausia auginami šiaurės A. Vasariniai javai vakarų dalyje siekia ligi 650š. pi., o rytų dalyje ligi 520 š. pi. žiemkenčių riba eina 5-6° arčiau pusiaujo. Daug kviečių auginama š. vak. Indijoje ir š. Kinuose. Pietų vakarų A. tinka vynuogėms, alyvos medeliams, kavos ir tabako plantacijoms. Pietinės stepės tinka datulh} palmėms. Daugumas A. gyventojų maitinasi ryžiais. Jau nuo žilos senovės jie auginami r. Kinijos, Indokinijos, Indijos ir Japonijos pelkėtose šlapiose dirvose. Pietų rytų A. svarbią vietą turi ir šakniavaisiai: saldžiosios bulvės, manioka, jamas, batatai ir kt. Vėsesnio klimato kraštuose — š. Kinijoje, š. Indijoje, Korėjoje, Japonijoje auginama daug Amerikos kukurūzų, pupų ir sorgos. A. turi daugybę įvairių prieskoninių vaisių: cinamonų, pipirų, gvaizdikų, imbiro ir kt. Yra daug rūšių palmių, riešutų; randame duonmedį, mangą, bananą, durianą, citriną ir kt. Visos rytų A. ūkiui didelę reikšmę turi bambuko medis, cukrinės nendrės, arbatos medeliai, kavos medeliai, tabakas.

A. gyvūnija priklauso Eurazijos sričiai. Jos zonos ir pasiskirstymas pareina nuo klimato ir beveik sutampa su augmenijos zonomis. Pakraščiuose yra pereinamoji sritis į Amerikos, Australijos, Afrikos ir Europos žemynus. Europos gyvulių rūšys sutinkamos visoje šiaurės ir vidurio dalyje ligi rytų pakraščių. Kai kurios r. Sibiro gyvulių rūšys — briedžiai, elniai — yra giminingos amerikoniškoms. Malajų salyne yra ir australiško tipo atstovų. Briedžiai, laukinės kiaulės, lokiai, vilkai ir lapės yra išsiplatinę beveik visame žemyne, šiaurės pakraščiuose — tundrose — yra arktinės gyvūnijos rūšių: elnias, baltasis lokys, baltasis kiškis, baltoji lapė, lemingas, uolų lokys ir daug rūšių paukščių. Sibiro miškų srityje yra daug kailinių gyvulių: sabalų, voverių, kiaunių, šaltų žiemų stepėse (Turane ir vidurinėje A.) prisilaiko kai kurios antilopių rūšys, laukiniai asilai, vilkai, na-guočiai, o r. Turkestane ir laukiniai kupriai. šiaurės Kinijoje, Japonijoje ir Korėjoje yra ir skirtingų gyvulių, kurių įsidėmėtinas tigras ir iš čia po visą žemės rutulį paplitę fazanai. Pietų vakarų A. turi daugiausia Viduržemio jūros srities gyvūniją. Tibetas daro atskirą sritį, kuriai būdingi jakas, Tibeto lokys, gazelė, gnu. Iš visos pietų rytų srities A. gausiausią gyvūniją turi Indokinai. čia žymiausieji tos gyvūnijos atstovai beždžionės (orangutangas, gibonas), raganosis, dramblys, tigras, iš paukščių povas, fazanas, paukščiai audėjai. Yra daugybė gyvačių ir vabzdžių. A. yra labai daug ir prijaukintų, naminių gyvulių. Svarbiausias gyvulys Sibiro klajokliams yra šiaurės elnias (Rangifer tarandus). Kupriai vakaruose ir dromaderai rytuose yra būdingi dykumų ir tyrumų gyvuliai nuo Kaspijos ligi Mandžiūrijos. Stepėse daug arklių ir asilų. Yra plačiai auginamų avių daug rūšių. Kur tik sąlygos leidžia, auginamos karvės. Indijoje jos laikomos net šventu gyvuliu. Indijoje ir Indokinijoje jau iš seniausiųjų laikų namie auginami drambliai įvairiems darbams ir transportui. Kinuose plačiai auginamos kiaulės. Spėjama, kad iš Kinijos kilo ir naminės vištos. Taip pat beveik visur yra žinomos antys, žąsys ir karveliai. Kinijoje ir Japonijoje didžiausią vertę ukiui turi šilkaverpių (bombyx mori) auginimas. Jų pagaminamas šilkas yra šių kraštų svarbiausioji išvežamoji prekė.

Geografinės sritys. 1) Pietų-va-karų A. apima Arabiją, Turkiją, Iraną, Afganistaną, Iraką, Siriją. Paviršių daro plokštakalnės, raukšlėtiniai kalnai, žemumos. Klimatas būdingas žiemos meto lietingumu. šiaurinėje dalyje yra miškų, kitur stepės ir dykumos su oazėmis, kur auga datulių palmės, ąžuolai, topoliai. Būdingieji gyvuliai: vienakupriai, ožkos ir avys.

2) Indostanas su plokštakalnėmis, atogrąžų augmenija ir musonų klimatu, su lietingomis vasaromis. Auga ryžiai, džuta, medvilnė, įvairios palmės, mango, bambu-

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai