Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/54

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis buvo peržiūrėtas


A. J. dalyje salynai Kykladai vakaruose ir Sporadai rytuose. Tarp jų ir Kretos salos yra giliausia vieta 2250 m. Šiaurinėje dalyje giliausia vieta yra į pietų rytus nuo Cholkidikės pusiasalio 1244 m. Vidurinės dalies žymesnės salos: Chios, Lesbos, Samos. Didžiausi uostai: Pirėjas, Salonikai, Smirna, Hermupolis. Iš jūros gaunama austrių, kempių, pagaunama delfinų ir kt.

Mikėnai - Apvalūs kapai

Aigėjo jūros kultūra seniausias Kretos, Aigėjo jūros salų, ypač Kikladų, Graikijos ir Maž. Azijos pajūrio istorijos periodas, Schliemanno, Evanso ir kitų archeologų išaiškintas. 6000—3000 pr. Kr. ten gyvavo neolito kultūra. Maždaug 3000 metais į Aigėjo jūros baseiną įsibrovė nauji etniški elementai, ir žmonės ėmė vartoti varį. Šios naujos, chalkolitiškos kultūros (3000—2400) pėdsakai apvalūs Kretos kapai, seniausios vazos, antspaudai, ginklai, papuošalai. Kretiečiai turėjo jau uostų (Zakro, Palaikastro, Mochlos) ir prekiavo su kitomis tos pačios kultūros vietomis: su Kikladų salomis, Trojos mst. ir Argolida. Apie 2400 chalkolitiškoji A. kultūra atsiskyrė nuo Graikijos (Thesalijos), kur, kaip Trojos mieste, įsigalėjo ir frigų tautelės. Kretos sala ėmė vyrauti, turėdama santykių su Egiptu ir platindama žalvario kultūrą. Salos vakaruose atsirado pirmieji Knosso, Faisto ir Mallijos valdovų rūmai (apie 2000). Ėmė klestėti miestai, pramonė ir menas, dygo jeroglifiškas raštas. Tais pat laikais į Thesaliją įsiveržė ir nukariavo visą Graikiją indoeuropiečiai achajai. Sugriovę senus miestus, jų vietose steigė naujus; patys žalvario kultūros žmonės būdami, suėmė savin Aigėjo Kretos kultūrą. Apie 1750 achajai nukariavo Kretos salą; 1700—1400 Aigėjo jūros hegemonija priklausė achajiškai Kretai, kurios kultūra iškilo labai aukštai (antrieji rūmai Faiste, Knosse, Hagijoj, Triadoj, „dvariško stiliaus” vazos, naujas raštas, tapyba). Apie 1400 viršų paėmė achajai (jų kultūra vad. Mikėnų; jos centrai: Mikėnai, Orchomenas, Tirintas, Homero aprašytoji Troja). Achajai = mikėniečiai sugriovė Kretos monarchiją ir, prekiaudami bei kariaudami, apmikėnino kiek visą Viduržemio jūros baseiną, iki Ispanijos, Sardinijos ir Sirijos. Apie 1200 įsiveržę į Graikiją doriečiai padarė galą A. kultūrai. Daug jos elementų išliko Graikijos religijoj, padavimuose, literatūroje, mene ir kultūriniame gyvenime.

Aigėjus (gr. eus) legendinis Atėnų karalius, Tezėjaus tėvas.

Aigina, Egina Graikijos sala Aigėjo jūroj; 85,4 km2. Afajos šventovės griuvėsiai.

Aigun š. Mandžiūrijos mst. prie Amuro upės, tarp Blagovesčensko ir Charbino (glžk.); 45.000 gyv. (1950).

Aigustė arba Augustei (m. 1345 III 11) lietuvių kunigaikštytė, ištekėjusi 1333 už Maskvos didžiojo kunigaikščio Jono Kalitos vyriausiojo sūnaus Simano. Savo jungtuvių metu Simanas teturėjo 17 metų. Ištekėdama priėmė krikštą ir gavo Anastazijos vardą. Jos vyras, mirus jo tėvui, 1341 tapo didžiuoju Maskvos kunigaikščiu. Keno duktė buvo A., arba Augustė, nežinia. Ji galėjo būti Gedimino arba kurio nors kito tų laikų lietuvių kunigaikščio duktė.

Aiken Konraads (g. 1889) amerikiečių poetas, romanistas. Jo poezija paremta muzikalumu. Rinkiniai: Earth Triumphant 1914, The Charnel Rose 1918, Punch: The Immortal Liar 1921. 1929 už Selected Poems gavo Pulitzerio premiją. Beletristika: Costumes by Eros, Blue Voyage 1927, King Coffin 1935 ir kt. 1929 išleido 1671—1828 Amerikos poetų antologiją, ir 1945 su W. R. Benetu Amerikos ir Anglijos žymiųjų poetų antologiją.

Aikša, Aikšis ž. Eikšis.

Ailantas (Ailanthus glandulosa Desf.) Simarubaceae šeimos iki 18 m aukščio medis, vad. tap pat „dievų medžiu”. Apie 1 m ilgio vientisiniai plunksnėti (iki 41 lapužio) nemalonaus kvapo lapais, žiedai auglių galuose šluotelių pavidalo. Kinijos ir Japonijos čiabuvis. A. lapus pakaitalu vartoja šilkaverpio vikšrams maitinti. P. Europoje vartojamas dekoracijai. Lietuvos klimatą nelabai tepakenčia.

Aylesbury antys. Anglijoje išvestos baltos antys, duodančios daug mėsos ir dedančios daug (100 ir daugiau per metus) didelių šviesaus lukšto kiaušinių.

Ailly Petras (1350—1420) kardinolas, teologas, filosofas ir didžiosios Vakarų schizmos laikų Bažnyčios veikėjas, politikas. Konstancijos susirinkimo demokratinės grupės vadovas. Prasidėjus didžiajai schizmai, A. darė visa, kad ji būtų panaikinta. Vėliau buvo pop. Martyno V pasiuntiniu Avignone.

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai