Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/55

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis buvo peržiūrėtas


Aimantas Maž. Lietuvos upė, Įstrės (Priegliaus) kair. intakas, 38,8 km ilgio; žiotys — ties Kraupiškio mst. (vok. Eymenis).

Aymara senos kultūros indėnų tauta P. Amerikoje apie Titicaca ež. Šiandien A. kalba yra vartojama pusės milijono žmonių. Lietuvių tapytojas J. Rimša A. panaudojo ištisam savo paveikslų ciklui.

Aymė Marcel (g. 1902) prancūzų rašytojas, humoristas. Išsp. La Table-aux-Creves 1929, La Jumet verte 1933, Le Boeuf clandestin 1939, Le Passe-Muraille 1943 ir kt.

Ajmere vidurinės Indijos, Radžputanos valst. miestas; 160.000 gyv. (1951). Mayo kaledžas; mahometonų šventojo Kvajos kapas (Dargah).

Ain pietų Prancūzijos upė, deš. Ronos intakas; 190 km ilgio.

Aintab p. Turkijos mst. netoli Tauruso kalnų; a. 55.000 gyv. (1950); kurdų kolonija. A. žinomas odos dirbiniais. Per metus čia perdirbama į sachtijaną 400.000 ožkų kailių.

Ainu, Aino (žmogus) vietinis vardas vienos Yesso saloj (š. Japonija), Sachaline ir p. Kuriluose gyvenančios senos medžioklių ir žvejų tautelės. Antropologiniu atžvilgiu, tai beveik visai kaukaziška rasė, kuri senais laikais bus gyvenusi visos Japonijos ir Sachalino salose ir iš kurios mišinio su vėlyvesniais mongolais, manoma, esą kilę šių dienų japonai. A. drauguomenės santvarkoj žymu matriarchato bruožų. A. religija animistiška su aiškaus monoteizmo tendencijomis. Kulte ypatingą vietą turi lokys. A. kalba, rodosi, nesigiminiuoja su kaimyninėmis kalbomis. Nors japonų vyriausybės ir globojama, betgi A. tautelė vis eina mažyn.

Montandon La civilization Ainu 1937.

Ajolas (Aiolos) gr. vėjų dievaitis.

Ajonas ž. Eonas.

Air kitaip Asben, Saharos kalnų oazė Prancūzų v. Afrikoj. Auga palmės, figos, indigas, sorga. Agades (50.000 gyv.) yra sultono sostinė.

Airdrie š. Britanijos (Skotijos) mst.; 26.000 gyv. (1950).

Airy George Biddel (1801—1892) anglų astronomas, aptiko žmogaus akies astigmatizmą ir dirbo daugely kitų teorinės astronomijos ir fizikos sričių; 1836—1878 Greenwicho observatorijos direktorius.

Airija nepriklausoma respublika (1937 XII 29); 70.000 km2, apie 3 mil. gyv.; 80% kat; 1 km2 43 žm. Sostinė Dublinas (per 400.000 gyv.). Kiti miestai: Korkas, Limerikas, Galway, Dundalk. Žemės paviršius nesudaro ištiso kalnyno, pakraščiais išsidraikę atskiri kalnai. P. v. dalyje yra karbono laikotarpio raukšlėtinių kalnų, kurių daubose daug kalkakmenių. Kiti pavieniai kalnai yra liekanos smarkiai išvėdintų ir suardytų Kaledonijos sistemos kalnų. P. v. dalyje yra didžiausia aukštuma (Carantuo Hills) 1041 m, kiti kalnai neperšoka 1000 m. Vidurinė A. nuo Dublino ligi Galway įlankos yra plokščia sinklinalė, susidedanti iš karboninių nuosėdų, turinčių akmens anglies klodų. Jos paviršių žymiai pakeitė ledynai, palikdami ežerus morenas. P. v. dalyje, ištirpus ledams, žemės paviršius kiek nuslūgo ir dėl to įsiskverbusi jūra sudarė riasinius krantus su daugybe įlankų. Klimatas švelnus ir drėgnas. Golfo srovės įtaka labai didelė: augmenija žaliuoja per žiemą ir visą laiką ganyklose ganosi galvijai. Daug pelkių ir durpynų. Miškų tik 1,5%. Šeštadalį viso paviršiaus sudaro upės ir ežerai, iš kurių didžiausias Lough Neagh. Gyventojai. Airiai keltų giminės. Verčiasi daugiausia žemės darbu, gyvulių ūkiu ir žvejyba. Svarbiausias žemės ūkio produktas bulvės, kurių derlius pareina nuo klimato sąlygų. 1836 dėl didelio lietingumo bulvės visai supuvo ir kraštas kentė badą. Ėmus valdyti anglams airius, visi didieji dvarai pateko į anglų lordų rankas. Įvedus laisvąją prekybą, jie neišlaikė ž. ū. produktų prekyboje konkurencijos ir dirbama žemė buvo palikta ganykloms. Dėl to sumažėjęs dirbamos žemės plotas nepajėgė išmaitinti vis didėjančio žmonių prieauglio. Prasidėjo masinė emigracija, daugiausia į JAV. Iš 8,2 mil. gyv. 1841 per 50 m. paliko tėvynę apie 5 mil. Iš Airijos kilę škotai seniausiais laikais išsikėlė ir apsigyveno šiaurinėje Britanijoje.

Istorija. Seniausieji A. gyventojai keltai, škotai vadino ją Eryn (Eirin, Vergyn, Jerne, iš čia Hibernia), arba vakarų žeme; anglosaksai ėmė vadinti skotus airiais (ire), o salą Ireland. Skotai gyveno klanais (giminėmis). Vienas arba keli klanai buvo ir teritoriniai vienetai — vado (Ri) valdomi Tuath. Šie apskritys sudarė didesnius, o didesni susidėjo į keletą karalysčių. Buvo ir vyriausias visos salos karalius. Savo kultūra skotai nuo kitų keltų maža kuo tesiskyrė. IV a. p. Galijos vienuoliai sukrikščionino salą (tik vėliau anglosaksų tradicijoj A. „apaštalu” tapo šv. Patrickas, popiežiaus įšvęstas Armagho miesto vyskupas, m. 459, A. globėjas) VI—VII a. airių bažnyčia buvo kultūringiausia vakaruose. Daugelis jos vienuolių (Kolumba, Kolumbanas) skelbė krikščionybę, steigė vienuolynus ir plėtė kultūrą Anglijoje, Skotijoj ir kontinente. Pačioj A. ji visai suromėjo tik XII a., kai Armagho arkivyskupas liko jos primu (1152). Nuo 795 A. ėmė pulti normanai. Anlapo įst. (825) jų karalystė Dubline kovojo su airiais, kurie vėl įsigalėjo tiktai XI a. Bet XII-ajam įpusėjus, į A. įsibrovė anglai. Pop. Adria-

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai