Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/57

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis buvo peržiūrėtas


ne susikivirčijo su Anglija; o ten daug buvo airių emigrantų. 1861 čia susiorganizavo airių sąjunga tėvynei išvaduoti — fenijai; greit ėmė plisti pačioj A. ir ruošėsi paskelbti respubliką. 1865 fenijų kongresas New Yorke sudarė nepriklausomos A. vyriausybę; bet pačioj A. visa tai teišsiliejo į teroristinius aktus, kurie sukompromitavo pačius fenijus. Realesnės reikšmės turėjo Gladstone reformos. Jis sumažino rinkėjų cenzą, panaikino protestantų bažnyčios privilegijas A. (Disestablishment of the Irish Church) ir kiek pagerino žemdirbių būklę (1868—71). Tačiau šios reformos airių nepatenkino. Fenijo Davitto įst. (1879) Žemės Lyga reikalavo, kad nuomininkai būtų pripažinti savo žemių savininkais, o airių grupė parlamente — politinės A. savivaldybės: parlamento ir atsakingo ministerių kabineto Dubline (Home Rule). Šią Butto organizuotą (1872) grupę sujungė su Davitto „lyga” Parnell. Parlamente prasidėjo sistemiška airių obstrukcija, tuo tarpu A. parnelininkai terorizavo ir boikotavo dvarininkus. Vietoj vyriausybės paleistos Žemės Lygos Parnell ist. Nacionalinę Lygą. Kompromisiniai Gladstono pasiūlymai bei įstatymai nieko nebegalėjo patenkinti, ir, atsirėmęs airių atstovų, jis pasiūlė parlamentui priimti homrulį ir išpirkti žemes iš savininkų bei išdalinti jas nuomininkams (1886). Parlamentas atmetė šį sumanymą; o kai Gladstone vėl įnešė savo projektus (1893—94), jų nepriėmė lordų rūmai. Priešinos homruliui ne tik konservatoriai, bet ir dalis liberalų ir oranžininkų įpėdiniai — Ulstero provincijos protestantai. Be to, patys homrulio ir radikalios žemės reformos šalininkai airiai suskilo į parnelininkus ir antiparnelininkus (J. Dillon): vėl susijungė tik 1900. Vyriausybė rūpinosi agrarine problema (padėdavo nuomininkams pirkti žemių, atlygindama dvarininkams, — 1903, 1907 1920 įstatymai), suteikė A. autonomiją (1898). Bet įsigalėję parlamente ir A. savivaldybės organuose, J. Redmondo vadovaujami homrulininkai reikalavo radikalios politinės reformos; o be jų A. iškilo nacionalinė respublikoniška sinfeinų (Sin fein = mes patys sau) partija. 1912 Lloyd George atnaujino homrulio projektą (dviejų rūmų parlamentas, anglų parlamento veto teisė atmainyti visus aktus). Įstatymas kad ir buvo priimtas (1913—1914), o Ulstero provincijos būklė buvo pripažinta išimtine, tačiau nei konservatoriai, nei ulsteriečiai savo pozicijos nemainė; tad įvykdyti įstatymo, ypač prasidėjusio karo laikais, nebuvo galima. Ulsteriečiai sudarė nacionalinius savo pulkus, nacionalistai ir sinfeinai savus. 1916 sinfeinai paskelbė Dubline respubliką. Vyriausybė numalšino sukilimą ir nubaudė jo vadus (Connoli, Casement) mirtimi. Bet Lloyd George pasiūlė neatidėliojant įvykdyti homrulį, išskyrus Ulsterio provinciją. Jo sušauktas nacionalinis konventas Dubline (1917 VII 25) nieko nebegalėjo padaryti. Sinfeinai (Griffith, De Valera) patys organizavo A. parlamentą ir vyriausybę (1918); ir vėl oprasidėj anglų represijos bei pilietinis karas. 1920-1921 nauju homrulio įstatymu A. buvo padalyta į dvi dalis, bet tik ulsteriečiai sušaukė savo parlamentą: sinfeinai nesutiko paleisti savojo. 1922 I 7 jų parlamentas priėmė Anglijos pasiūlymą. A., išskyrus Ulsterą, sudarė nepriklausomą valstybę (Irish Free State) su savo dviejų rūmų parlamentu ir dominiono teisėmis, bet pripažino karalium Anglijos karalių, kuriam A. atstovavo Lord Lieutnant. 1932 valdžia pateko į E. de Valeros rankas, kuris atsisakė prisiekti ištikimybę Anglijos karaliui. 1932 plebiscito būdu buvo patvirtinta naujoji A. konstitucija, pagal kurią A. (Eire) yra suvereni, nepriklausoma, demokratinė valstybė. Pirmasis A. prezidentas dr. Douglas Hyde (1938—1945), kurį pakeitė L. T. O’Kelly. II Pasaulinio karo metu A. buvo vienintelė dominija išlikusi neutrali, tat sudarė didelį pavojų Anglijai. 1949 A. visiškai išsiskyrė iš Britų Bendruomenės. Po trumpo J. A. Costello valdymo, 1951 valdžia A. vėl atiteko de Valerai. Dėl neišspręstų teritorinių ginčų su Anglija, A. nėra pasirašiusi Atlanto pakto. SSSR savo veto užblokavo A. įstojimą į Jungtinių Tautų organizaciją.

I. L. Hammond Gladstone and the Irish Nation 1943;
L. O’Connor History of I. 1925;
S. Gwinn History of I. 1923.

Airių literatūra. Seniausi A. literatūros raštai religinio pobūdžio. Jų daugiausia išleista Stoes ir Strachano rinkinyje Thesaurus palaeohibernicus. Didelis intelektualinis sąjūdis Airijoje VI—IX a. rašoma daugiausia lotyniškai, religinėmis temomis. Pažymėtinas V a. priskiriamas šv. Patricijaus himnas. Kiti airių himnai, surinkti Liber Hymnorum, iš VII—XI a. Ultono himnas apie šv. Brigitą irgi VII a. Seniausi airių prozos raštai vad. Cambray homilijos ir kt. kilę iš VII a. antros pusės ar VII a. pradžios. D’Arbois de Jubainville 1883 suregistravo 953 airių rankraščius, airių ir anglų bibliotekose ir 56 kontinento archyvuose. Jų dalis parašyta dar prieš 1600. Tikrieji literatūros profesijos žmonės buvo vad. fili, žyniai, pranašai, magikai, vates. Įvedus krikščionybę, jie pasisavino druidų pareigas, kurios jiems duodavo teisę būti ne tik poetais, bet ir leisti įstatymus, juos interpretuoti ir nusikaltusius teisti, žemesnioji poetų rūšis buvo bardai (ž.) — liaudies bardai, didikų rūmų dainininkai ir t. t.;

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai