Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/62

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


= kauks), be to, gal ir suomiai šį vardą ir sąvoką pasiėmė iš baltų jau gana senais laikais. Vėliau vakariečių lietuvių kaukas pasidarė A. sinonimu, tad ir jam priskiriami visi tie patys savumai: turto vogimas ir kt.

Lietuviškas A. šiandie atlieka lygiai tokias pat funkcijas, kaip ir latvių pūkis, estų puuk ir tullihand (ilgauodegis). Šios rūšies tradicijos visame Pabaltijy panašios. Schroeder įrodinėja, kad estai savo puuk pasiskolino iš germanų. Tas pats tenka pasakyti ir apie latvių pūkį, ir apie lietuvių A. Atrodo, kad šitos tradicijos iš. š. Vokietijos su vokiečių pirkliais ir kolonistais visų pirma atkeliavo į Rygą, iš ten pasklido po Latviją ir Estiją, pagaliau pasiekė ir Lietuvą. Lietuvon galėjo ir per Rytprūsius ateiti.

Kad ir svetimos kilmės, tačiau šitoks tikėjimas į turtus nešančią velnišką būtybę lietuviuose pasidarė populiarus ir išsilaikė iki pastarųjų dienų. Galimas dalykas, kad senais laikais lietuvių A. ir kaukas, estų aijatar, suomių ajattara, airių puca, anglų ir vokiečių puck ir t. t. buvo kitokio pobūdžio mitologinės būtybės, tačiau vėliau, veikiant krikščionybės įtakai, jos buvo suvelnintos.

E. Fraenkel Arch. f. si. Ph. XXI 1951; J. Balys Gimt. Kr. 1934 Nr. 2—4; L. Schroeder Germ. Elfen 1906.

Aitvarų kvartetas vyrų kvartetas įst. A. Mrozinsko 1950 VI Brooklyne, N. Y. 1951 pradėjo vad. A. Kačanauskas.

Alus Loeutius romėnų dievaitis, kurio balsas veltui skelbė galų artinimąsi prie Romos 391 pr. Kr.

Aivazovskij Jonas ( 1817 — 1900) rusų tapytojas. Pagarsėjęs ypač jūrų vaizdais. Romantinės srovės atstovas.

Aix . .1) A.— e n — Provence p. Prancūzijos Bouches-du-Rhone dep. mst. 47 000 gyv. (1951). 123 pr. Kr. žinomas

kaip kurortas Aąuae Sextiae.

2) A.-l es-Bains šen. romėnų Aąuae Gratianae, p. Prancūzijos kurortas; 14 500 gyv. (1951)

3) A - la-Chapelle ž. Aachenas.

Aizputė Latvijos mst. a. 4000 gyv., įst.

XIII a. ; nuo 1295 Kuršių vyskupijos rezidencija.

Aizsargai Latvijos šaulių organizacija. 1919 III 20 min. pirm. K. Ulmanio ir vid. reik. min M. Valterso išleistu įsakymu, valsčiuose kovai su įvairiais nusikaltimais ir tvarkai palaikyti buvo suorganizuotos apsaugos rinktinės iš visų valsčiuje gyvenančių vyrų. 1921 III 18 ji perorganizuota savanorių pagrindais. Į ją ėjo atsargos kariai su karininkais, sudarydami kuopas, batalionus, pulkus. 1928 org-ja aprūpina kiekvieną šaulį karo šautuvu. Atskiri vienetai turėjo kulkosvydžius. 1940 bolševi- kai okupavę Latviją, A. sąjungą uždarė, o daugelį jos narių deportavo į Sibirą.

Akafoa, Agaba. 1) Raudonosios jūros įlanka, 160 km ilgumo, nuo Sueso įlankos atskirta Sinajaus pusiasalio.

2) Transjordanijos (nuo 1925) uosta-mst. Senovėje susisiekimo kelių mazgas tarp Arabijos, Egipto ir Indijos.

Akacija tikroji auga daugiausia Australijoje (Leguminosae šeim.); įvairių formų lapai. Iš jų Acacia arabica Willd. iš atogrąžų Azijos ir Afrikos duoda žinomus klijus Gummi arablcum; kitos rūšys kai-liaraugius.

Akacija baltoji ž. Netikroji akacija.

Akacija geltonoji ž. žirnmedis geltonasis.

Akacija lipnioji ž. Netikroji akacija.

Akacija neomeksikinė ž. Netikroji akacija.

Akadas (Akkadas) senosios Babilonijos miestas prie Eufrato upės. Akadai, šio miesto gyventojai, gana anksti įsibrovė į anksčiau šumerų gyventą Mezopotamijos sritį, Sargono I laikais (a. 2800 p.r Kr.), išplėtė savo valdžią ir visam tam kraštui, todėl A. miesto vardu ilgainiui buvo pradėta vadinti visa š. Babilonija. Iš akadų ir šumerų mišinio susidarė babiloniečių tauta.

Akademija (gr.) Platono mokykla pavadinta nuo didvyrio Akademos giraitės, kur Platonas dėstė. Senovėje skiriamos 3 A.: 1) senesnioji, kuri suartino Platono

.mokslą su pitagoriečių filosofija (Speusi-pas, Ksenokratas ir kt.) ; 2) vidurinė A., kuri perėjo į skepticizmo pažiūrą (Arkesi-laos, Karneades) ; 3) jaunesnioji, kuri laikėsi eklektiškos filosofijos (Filonas iš La-risos, Antiochas iš Askalono). Naują A. įkūrė Cosimo Mediči Renesanso laikais Florencijoj (1440).

XVII a. pradėta steigti meno mokyklos A. vad. Pirmoji A. buvo įsteigta Bolonijoj tapytojų Carracci. Vėliau jų pavyzdžiu pradėta meno A. steigti ir kitur. A. vad. įvairios aukštosios mokyklos arba organizuota draugija mokslininkų, susibūrusių mokslo darbui dirbti. A. draugijų pavidalu atsirado XV — XVI a. Neapoly, Florencijoj, bet galutinai susiorganizavo Paryžiuje 1635 Academie Française. Tokias draugijas, dažniausiai laikomas valstybės lėšomis, vad. Mokslo A. Yra ir tarptautinių A., kurių tikslas suartinti įvairių kraštų mokslininkus bendram kūrybos darbui.

Lietuvoje buvo žemės Ūkio A. Dotnuvoje, Dailės A. Vilniuje. Veterinarijos A. Kaune, ir privatiniųA. pobūdžio draugijų: Lietuvių mokslo draugija Vilniuje, Katalikų A. Kaune ir kt.

Akademikas akademijos narys; kartais šiaip vad. aukštosios mokyklos auklėtinis.

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai