Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/64

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


prekes ar jų įpakavimą tam tikromis juostelėmis. Banderolių turi nusipirkti iš valstybės iždo tie, kuriems įstatymas uždeda pareigą tiesiog mokėti A. mokesčius. Tokių prekių pardavimas be banderolės arba su perplėšta banderole baudžiamas. Lietuvoj A. mokesčiais buvo apdedami: spiritas, spirito dirbiniai, denatūruotas spiritas, vietiniai vaisvyniai, alus, midus, mielės, degtukai, papirosinės gilzos, arbata, tabakas ir jo dirbiniai (rūkomasis tabakas, cigarai, cigaretės, papirosai).

Akėčios 1) gilioj senovėj paprasčiausias akėjimo įrankis buvo žabai. Greta žabų pradėjo vartoti atžagarią eglaitę ar pušaitę. Ilgainiui tobulesnis akėjimo įrankis buvo šakotinis—eglės ar pušies viršūnė nukirstomis šakomis, — ir kuris buvo velkama jaučių arba arklių. Betrumpiant šako-tinio šakas ir jį patį pritvirtinant prie skersinių, iš šakotinio išsivystė medinės akėčios su mediniais akėtvirbaliais. Greta medinių akėčių vartojo dar vytines arba žabines su mediniais akėtvirbaliais.

2) A. įrankis žemei purenti. A. tinka naikinti piktžolėms ir dirvožemio plutelei ardyti. Kitokių kontrukcijų pievų A., lėkš-tinės A., kastuvinės A. ir Hankmo A.

Akėčios Akėtvirbalių Brolijos redaguotas pirmos balandžio leidinys, išspausdintas 1948 Dillingene, Vokietijoje.

Akefalai (= begalviai) gimę be galvos arba su normaliai neišaugusia galva gyvi padarai. Bažnytinėj kalboj—atsiskyrusieji nuo vyriausios galvos, vad. taip pat ir au-tokefalais. Senovėje taip buvo vadinami griežtieji monofizitai. Herodoto minima begalvių žmonių tautelė, tariamai gyvenusi Libijoje.

Akel Fridrichas (g. 1871 VIII 24) estų valstybininkas ir politikas (krikšč. liaudies partijos), gydytojas; 1923 ir 1926 — 1927 užsienių reikalų ministeris, 1924 valstybės prezidentas.

Akelaitis 1) Juozas (g. 1880 Paežerė-lių k. Liudvinavo vi. Marijampolės aps) visuomenės veikėjas. 1901 belipdant atsi-naukimus rusų žandarų suimtas, kalinamas Kalvarijos kalėjime ir 4 metams ištremtas į Sibirą. Tuo metu buvo nariu slaptos lietuvių draugijos Artojas, Marijampolėje. Bendr. Ūkininke ir kituose laikraščiuose. 1905 sugrįžęs iš tremties, dirbo Marijampolės šviesos draugijoje, kurią vėliau rusų valdžiai uždarius buvo kalinamas Kalvarijos kalėjime ir ištremtas iš Suvalkų krašto. Kurį laiką Vilniuje dirbo Naujosios Gadynės administratorium, čia suimtas, 3 mėn. kalinamas ir ištremtas iš Vilniaus. D. karo metu tremtiniu apsistojo Mohile-ve, bet žandarų ištremtas ir įkurdintas šklove, 1917 dalyvavo lietuvių seime Pet- rapily, 1926—1927 valst. liaudininkų frakcijos Lietuvos seimo atstovas.

2) Mikalojus (1829 XII 5 čiuoderiš-kių k. Marijampolės vi. —1887 IX 26 Paryžiuje) Adomo ir Kotrynos Liutkevičaitės A. sūnus. Vėliau rašėsi Akelevičium. Tėvas Adomas A. dalyvavo 1831 sukilime ir mirė prieš 1835 Sibiran ištremtas. Motinos patėvis dalyvavo 1794 Kosciuškos sukilime, senelio brolis Dombrovskio legionuose veikė Italijoje ir Ispanijoje (ties Somo Sierra ir kt.). šių visų kovų prieš maskolius tradicijos iš mažens veikė M. A. politinį—visuomeninį nusistatymą.

Tėvui mirus, M. A. gyveno prie senelių A. čiuoderiškiuose, motina prie savo tėvų Grabave Igliškėlių vi. Paskiau ji tarnavo šeimininke viename Marijampolės marijonų palivarke ir pasiėmė pas save ir sūnų. čia M. A. pradėjo mokytis pradžioje pas kun. Pietarį, paskiau pas Sasnavos vargonininką ir Marijampolės pradžios mokykloje. 1845 stojo Marijampolės priDglmnazi-jon ir buvo pirmasis mokinys. Norėdamas motinai padėti, 1850 išstojo iš 4 kl. ir pradėjo verstis privatinio mokytojo darbu, pradžioje Mikališkėje ties Marijampole pas šiukštus. Motinai 1852 VII 25 mirus, išsikėlė Liublino gub. į Dubicą. Nuo 1856 gyveno Varšuvoje, kur vertėsi mokytojo ir literatūros darbu (žurnale Kronika Wiadomosci Krajowych i Zagranicznych ir kt.), vis labiau susidomėdamas lietuviškais dalykais. 1857 XII 3 iš Varšuvos pasiuntė Vilniun, 1858 leidinyje Teka Wi-lenska išspausdintą laišką, kuriame vienas pirmųjų iškėlė mintį leisti lietuvišką laikraštį. Nuo 1858 II apsigyvena kartu su S. Daukantu Svirlaukyje pas Petrą Smuglevičių. Iš čia bendradarbiavo Teka Wilens-ka, Kurjer Wilenski, Biblioteka War-szawska ir kt., pasirašydamas slapyvardžiais: Chlop z pow. Maryampolskiego,

Bartosz z Czioderyszek, Gužutis ir kt., rašydamas korespondencijas, eilėraščius, beletristinius dalykus ir kt., nors žymi dalis jo siunčiamos medžiagos nebuvo išspausdinta. Tuo pačiu laiku pradėjo rinkti lietuvių kalbos žodynui, gramatikai ir kt. medžiagą. 1858 A. H. Kirkoro sumanytai knygai rusų carui Aleknandrui II pagerbti, jo atsilankymo Vilniuje proga, M. A., S. Daukantui pritarus, parašė liet. eilėraštį Jo Milestaj Szwiesiausiam Ciesoriuj Ale-xa;ndruj II, kuris, pavėluotai Vilniuje gautas, tebuvęs išspausdintas ne pačioje knygoje, bet atskiru lapeliu. Per Kirkorą M. A. užmezgė ryšius ir su J. I. Knaševs-kiu ir su šio iniciatyva sudaryta stambių Valuinės dvarininkų bendrove liaudžiai knygoms leisti. Prisidėjus prie jų ir kai kuriems Lietuvos dvarininkams (I. Oginskiui, V. Radvilai ir kt.), buvo nusistatyta

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai