Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/80

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


metalų apdirbimo pramonėje. Yra vandens, šilimos ir kt. A. E 1 e k t r o s A., betarpiškai akumuliuoja elektrą kondensatoriai, tesukaupia mažus elektros kiekius ir tai esant palyginti didelėms įtampoms. Praktikoj naudojami toki A., kur elektros srovė chemiškai pakeičia tam tikrus junginius, kurie sugeba paskui atsistatyti sukeldami elektros srovę. Elektros energija virsta chemine ir atvirkščiai. A. yra dviejų tipų: švino ir geležies nikelio, švino A. yra sudarytas iš teigiamosios plokštelės (anodo), švino dvideginio (Pb02), ir neigiamosios plokštelės (katodo) koringo švino (Pb), įstatytų į indą su praskiesta sieros rūgštimi lyg. svorio 1.15 iki 1.25 (elektrolitas). Nugaravęs elektrolitas reikia papildyti grynu distiliuotu vandeniu ar sieros rūgštimi. A. įtempimas pareina nuo koncentracijos ir yra apie 2 voltų. Iškraunant A. šis įtempimas ilgą laiką nesikeičia, bet vėliau mažėja iki 1.8 voltų ir paskui staigiai krinta iki nulio. Iškrovimas laikomas baigtas, nukritus įtempimui iki 1.83 voltų. Iškraunant A. vykstanti cheminė reakcija jo abi plokšteles paverčia švino sulfatu ir susidaro vanduo (HoO). A. įkraunamas leidžiant per jį elektros srovę, einant nuo anodo į katodą. Dabar cheminė reakcija vyksta priešinga linkme: sulfatizuotos A. plokštelės vėl atsistato į PbO? ir Pb, ir susidaro sieros rūgštis (HįSOį). Baigiant A. įkrauti, atpalaiduojamos vandenilio ir deguonies dujos mažais burbulėliais eina iš elektrolito. Įkrovimas tęsiamas, iki A. įtempimas pakils ligi 2,4—2,6 voltų. A. esti įvairaus talpumo, kuris matuojamas ampervalan-domis. Talpumas pareina nuo A. plokštelių dydžio ir mažėja imant iš A. stipresnes sroves. Kiekvieno talpumo A. turi didžiausias iškrauti ir įkrauti sroves, kurias peržengus jam kenkiama. A. santykis tarp gaunamos iš jo energijos ir reikalingos jam įkrauti yna apie 0.80 arba 80%. Vien-vardės plokštelės sujungiamos suvirintais švino stripais. Įvairiavardės plokštelės atskiriamos preparuotu medžiu ar eboniti-niais tarpekliais. Stacionarinių A. indai daromi iš ebonito arba stiklo. Tokių A. indai statomi ant impregnuoto (alyvoj mirkyto) medžio rėmų, atskiriant nuo pastarųjų porcelano izoliatoriais. Patys rėmai nuo grindų Izoliuojami stiklo arba metla-cho (sulydyto molio) plytelėmis. 240 voltų įtempimui sudaryti reikia nuosakiai sujungti 120 A. Kadangi vieno A. įtempimas svyruoja tarp 1,83 — 2,7 voltų, tai pastoviam tinklo įtempimui palaikyti reikalingas A. perjungėjas, kuriuo A. dalis galima nuosaikiai įjungti ir išjungti. Didelės A. baterijos vartojamos elektros stotyse palengvinti apkrovimo viršūnėms pakelti, atsargos apšvietimui ir pagalbiniams motorams maitinti, mažose stotyse tinklui maitinti nakties metu esant silpnam apkrovimui. Paprastai A. numatomi įkrauti per 3—6 valandas. Įkrovimas su per didele srove yra labai kenksmingas. Neveikiant A. ilgą laiką, reikia jis galutinai iškrauti ir praplautos plokštelės laikyti sausai. Kai A. naudojamas retai, reikia jis kas mėnuo įkrauti. Geležies nikelio A. sudėtas iš anodo su nikelio hidroksidu iNi(OH9) ir katodo su koringa geležimi, įdėtų plieniniame inde su kalio šarmu lyg. svorio 1,2. Iškrovimą reikia laikyti baigtą, nukritus įtempimui iki 1 volto, o įkrovimą — pasiekus 1,8 voltų. Palyginti su švino, geležies nikelio A. yra patvaresnis, nebijo perkrovimo ir galutinio iškrovimo, bet užtat blogiau atiduoda energiją. Vartojamas ten, kur darbo sąlygos sunkesnės ir priežiūra blogesnė.

Akurateris Jonas (1876—1937) latvių rašytojas. Yra buvęs Latvių Nacionalinės Tarybos narys ir meno departamento direktorius. Literatūroje priskiriamas roman-tiškajai srovei. Jo eilėraščių rinkiniai: žvaigždžių naktis (1905), šiaurėje (1906), Astrai (1909), širdies jėgoje (1911), Saulės tinkle (1920), Dienų džiaugsmas (1921), Latvijos baladės (1922). Dramos: Teisybės ieškotojai (1902), Kunigaikščio duktė (1910), Saulės žiedas (1911), Kuržemėje (1914), Kaupo (1922), Tautos veikėjai (1924), Susijungsime (1926) ir kt.. Apysakos ir romanai: žmogus (1905, liet. J. Baniulio vertimas 1907), Samdinio bernioko vasara (1911), Deganti sala (1912), Iš buvusių dienų (1913), Gėlės šiaurėje (1914), Sapnai ir likimai (1919), Draugų veidai (1919), Petras Danga (1918), Tyla ir šviesa (1921), Ugningi žiedai (1925), Gun-tenes (1930).

Akuratus tikslus, rūpestingas.

Akustika garso mokslas. Helmholtz gir-so mokslą dalija į fizinę ir fiziologinę A. Fizinė tiria daugiausia tokius kietų, skystų ar dujinių kūnų judėjimus, kurie sukelia ausies pastebimą garsą. Fiziologinė A. tiria daugiausia mūsų garso skleidžiamųjų ir garso priimamųjų organų veikimą. A. dar vad. geresnis ar blogesnis kalbos, dainos ar muzikos garsų girdėjimas patalpoje. Patalpos A. yra gera, jei bet kurioje patalpos vietoje paleistas garsas kitose jos vietose grynai ir aiškiai girdėti. Muzikai ar teatrams patalpas statant, atsižvelgiama į garso savybes, ypač į absorbaciją, aidą ir rezonansą.

Akustinė signalizacija ta ar kita mintis perduodama garsais, iš lanksto susitarus. Pvz. šaudymui sustabdyti švilpiama, tam tikra trimito melodija gali reikšti atakos pradžią, pavojų, susirinkimą ir t. t. Garsams gauti ir siųsti vartojama virpanti plokštelė, membrana.

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai