Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/82

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


balų. Augina kukurūzus, arašidus, avižas, kviečius, bulves, tabaką ir kt. Didžiausi mst.: sostinė Montgomery (106 000 gyv.; 1950), Birmingham (326.000), Mobile (130.

000). Istorija. Pirmas baltasis pasiekė A. 1540. 1687 lankėsi anglai verslininkai. 1702 pranc. Bienville įkūrė Mobile mst. 1813 atiteko JAV ir 18.19 A. priimta kaip valstybė.

Alabandinas (iš Alabandos, M. Azijoj), mineralas mangano sulfidas, neskaidrus, juodai pilkas. MnS. = Mangano blendė.

Alabastras ž. Alebastras.

Alabathis senovinės žemaičių dievybės vardas, Lasickio pramanytas (De diis Sa-magitarum) ; jis laikė jį dievaičiu, kurio pagalbos šaukiasi linus minsiantieji.

Alachas ž. Allah.

Alachnovič Pranas (1883 III 9 Vilniuje — 1944 III 3 Vilniuje). Gudų dramaturgas. Mokėsi Vilniaus gimn., Krokuvos dramos mokykloje, Varšuvos muz. mok. 1910 — 1913 Galicijoje. 1913 grįžęs į Vilnių suimtas ir kalėjime parašė Na Anto-koli, 1917 Butrim Niamina, 1922 Ptuška ščascia, 1922 Pan Ministar, 1944 Kruci, nia kruci-prydziecca pamiarci. 1926 bolševikų suviliotas išvyko į Minską ir dirbo Vitebsko teatro režisierium. Neva už šnipinėjimą Lenkijai kalintas Solovkuose. 1933 Lenkijos iškeistas į subolševikėjusį gudą kalbininką Taraškevičių. Tuomet parašė U kapciuroch GPU. II D. karo metu Vilniuje leido Bielaruski Holos ir skelbė atsiminimus apie bolševikų okupaciją Vilniuje 1940 — 1941. Bolševikų agento nušautas savo bute.

Alacoque Margarita Marija (1647 — 1690) prancūzų selezietė, Jėzaus širdies garbinimo pradėtoja ir išplatintoja, 1920 paskelbta šventąja; šventė XII 17.

Ala - Dag š. r. Persijos kalnynas ligi 3 000 m aukščio.

Aladau Mikalojus (g. 1890) gudų kompozitorius. Su kitais kompozitoriais harmonizavo Bielaruski ja narodnija piesni 1928, 1949 Gudų kompozitorių sąjungos pirmininkas.

Alagoas rytinės Brazilijos pajūrio valstybė; 28.571 km2 ir apie 1.175.000 gyventojų (1950). Auginama cukraus nendrės, tabakas, kukurūzai, manioka, ryžiai, medvilnė. Administracinis centras Maceio.

Alajai vidurio Azijos kalnai, Tian-šano kalnyno pietinė-vak. šaka. Viršūnės 6000 — 7100 m aukščio.

Alain Emilės (g. 1868) prancūzų filosofas pozityvistas ir pacifistas. Išsp.: Les propos d’Alain 1920, Propos sur religion 1938, Politique 1951.

Alais p. Prancūzijos mst., apie 45.000 gyv. (1950). Geležies pramonė. Religinių kovų laikais buvo evangelikų reformatų centras.

Ala-Kul Turkestano ež. 2300 km2 paviršiaus ploto.

Alaleona Domenico (1881 — 1928) italų kompozitorius ir muzikologas. Parašė 2 v. operą Mirrą, 6 rinkimus solo dainų su fortep. pritarimu Albe, Melodie Pascolia-ne (18 dainų), fortepioninės ir orkestrinės muzikos. Būdingesni A. orkestriniai kūriniai Canzoni italiane ir Laudi italia-ne. A. yra moderninės italų muzikos atstovas. Kaip muzikos teoretikas panašė eilę mokslinių studijų, pvz. Nauji horizontai muzikos technikoje, Modernioji harmonija ir kt.

Alalija negalėjimas ištarti artikuliuotų garsų, viena afazijos formų, pareinanti nuo išviršinių kalbios organų trūkumų ar nervų sutrikimų, betgi, nors sunkiai, pagydoma.

Alalitas mineralas iš piroksenų, tas pats musitas.

Alameda Kalifornijos (JAV) San Fran-cisko priemiestis; 64.300 gyv. (1950).

Alamogordo N. Meksikos (JAV) mst., 6800 gyv. (1950). Atominių ginklų ir raketų bandomųjų plotų centras.

Alanai iranėnų tauta, kuri apie I a. gyveno p. Rusijoj ir Kaukazo šiaurėj, plėšė Armėniją ir Maž. Aziją. Dalis A. būvio (a. 370 Kr. g.) hunų pavergta, įsikūrė pagaliau Panonijoje. Iš čia 406 A., drauge su svevais ir vandalais, įsibrovė į Galiją, 409 į Ispaniją, šių A. dalis tarnavo Hei-seriko kariuomenėj. Daugumas A. savo tėvynės nepaliko. Iš jų kilęs istorikas Jornandes. Jie buvo mongolų sumušti (XI a.), iš dalies išvyti į Vengriją (Pano-niją), iš dalies iki šiol tebegyvena Kaukaze (osetinai).

Alandų salos Suomijai priklausąs Baltijos salynas pakeliui į Botnijos įlanką, svarbioje strateginėje vietoje, nes kontroliuoja vandens kelius į Stockholmą, Taliną ir Helsinkį. Iš viso apie 300 salų. Bendras plotas 1442 km2, 21 000 gyv. (1952), daugumas švedų. Didžiausia sala Aland 475 km2. Gyventojai verčiasi laivyba ir žvejyba. Ligi 1809 priklausė Švedijai, 1809 — 1918 Rusijai, 1919 gyventojai plebiscitu pareiškė norą būti prijungti prie Švedijos. Tautų Sąjungos sprendimu 1921 VI 24 A. atiteko Suomijai su sąlyga, kad bus garantuota autonomija, išlaikytas karinis ineutralitetas ir demilltarizavimas, kuris buvo pakartotinai pažadėtas 1940 ir 1947 sutartimis tarp Suomijos ir Sovietų Rusijos.

Alanga Tauragės aps. ir vi. upelis. Jūros deš. intakas, 4,3 km ilgio. Versmės Plynojo pelkėje, žiotys ties Alangos k.

Alaninas organinė amino propinoninė rūgštis CH3-CH(NH2)COOH, svarbus daugumo baltymų skilimo produktas.

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai