Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/89

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


Tristanui grįžus į Portugaliją, A. stoja laivyno priekyje. 1507 peėmė Ormuzdą, bet nesugebėjo jame įsitvirtinti, 1508 išplaukė į Indiją, 1510 nevykusiai mėgino imti Kalkutą; greit paskui paėmė Goa, kur buvo įkurtas portugalų valdžios centras; 1511 apėmė p. Azijos prekybos .centrą Malaką; norėdamas kliudyti anabų santykiams su Indija, mėgino apimti Raudonąją jūrą; Adeno nepaėmė, bet 1514 užėmė Ormuzdą Persų įlankoj. Malšindamas nuolatinius sukilimus, parodė didelį žiaurumą, tačiau gerai suprato portugalų pirklių reikalus, užgrobdamas svarbiausias rytų rinkas.

Albuquerque Naujosios Meksikos valst. (JAV) mst. 97 000 gyv. (1950; 1940 — 35 000). Nauj. Meksikos valst. univ. įst. 1889. Apylinkėje randama aukso, sidabro ir vario. Atominės pramonės centras.

Albumus bipunetatus ž. Margašonė.

Alburs ž. Elbursas.

Alcala Zamora (1877 — 1949) ispanų politikas, demokratas. Nuo 1917 kortesų (parlamento) narys. 1931 — 1936 respublikos prezidentas. Emigravo į Prancūziją, 1942 į Argentiną, kur vertėsi žurnalistika.

Alcala tie Henares centro Ispanijos mst. 21 000 gyv. (1951); Cerv-anteso gimtinė.

Alcala la Real (karalių pilis) p. Ispanijos mst. Andalūzijoje, 19 000 gyv. (1951).

Aleamo v. Sicilijos mst.; 45 000 gyv.

(1951). Įkurtas saracėnų.

Alcazar iš maurų kilęs Ispanijos pilių vardas. Žinomiausi tuo vardu Toledo ir Sevilijos A.

Alcazar - kebir Maroko (š. Afrikos) mst. 30.000 gyv. (1950).

Alchemija (ar. ai kimia) chemijos mokslo plitimo laikotarpis, pradedant IV a. ir baigiant XVI a. viduriu. Tuo laiku pagrindinių .cheminių stebėjimų ir tyrimų tikslas ir uždavinys buvo rasti priemonių paprastiesiems metalams paversti tauriaisiais — sidabru, ypač auksu. A. tėvynė— Egiptas. Jos kilmė jungiama su III a. gyvenusiu pasakišku išminčium Hermes Trimegistos. Egiptiečiai jau iš senų senovės mokėjo apdirbinėti metalus: gauti juos iš rūdos, gaminti iš jų įvairius lydinius, iš pažiūros panašius į sidabrą arba į auksą. Alchemikams turėjo daug įtakos graikų filosofija. Aristotelio pažiūros, kad gamtos kūnai yra sudėti iš šiltumo, šaltumo, sausumo, drėgnumo ir t. t., alchemikų buvo taikomos ir metalų sudėčiai. Pvz., pasak alchemikų, pagrindinės aukso kokybės: geltonumas ir blizgėjimas. Jam gauti reikia surasti medžiagų, kurių kiekviena skyrium yra susidariusi iš atskiros kurios kokybės, įeinančios į aukso sudėtį, ir iš tų visų medžiagų, kartu paimtų, tam tikru būdu galima gauti auksas. Jam gauti alchemikai daugiausia operavo siera ir gyvsidabriu. Buvo manoma, kad paprastieji metalai turi visas aukso kokybes, bet jos yra nepakankamo grynumo. Kiekvienas metalas alchemikų nuomone, galima paversti auksu, tik reikia surasti tam būdas. Toji priemonė buvo stebuklingų savybių gudrybės akmuo, kuris kiekvieną metalą galįs paversti auksu. Nuo III a. iki XVI a. pusės alchemikų tarpe nekilo abejonės dėl gudrybės akmens buvimo. Tiesa, netrūko gandų, kad tam ar kitam alchemikų pavykusi ta paslaptis surasti. Nestigo ir šarlatanų, kurie, tardamiesi žiną didžiąją paslaptį, mokėjo įsitrinti pas godžius turtų tų laikų pasaulio galiūnus.

Išėjus aikštėn jų apgavimui, jie užmokėdavo už tai savo galva. Juo ilgiau tvėrė tikėjimas gudrybės akmeniu, juo vis daugiau jam buvo pripažįstama stebuklingų savybių.

Laimingam gudrybės akmens turėtojui buvusi laiduota amžinoji sveikata, jaunystė ir nemirtingumas. Gudrybės akmuo buvo laikomas universaliu vaistu nuo visokių ligų, net nuo senatvės ir nuo mirties; tuo būdu gudrybės akmuo kartu patampa ir gyvybės eleksiru. VII a. arabai užkariavo Egiptą, visą š. Afriką ir Ispaniją. Arabų mokslininkai perkėlė alchemikų mokslą į Ispaniją , iš kur perėjo į v. Europą, žymiausieji arabų alchemikai IX ir X a. Avicera (Abu-Ali-ibin-ina) ir Abu Moussa Džafar ai Sofi, vakarų Europoje žinomas Gebero vardu. V. Europoje pasižymėję alchemikai, XII a. gyvenę, Albertus Magnus, Regensburgo vyskupas, ir Roger Baco, pasižymėjęs savo tyrinėjimais vienuolis, ir gyvenęs XIII a. Raymundus Lullus, misininkas. Nepaisant, kad alchemikams nepavyko surasti būdo metalų transmutacijai, jų nuopelnai .chemijos mokslui labai dideli. Jie yra suradę ir ištyrę daugybę junginių ir tokiu būdu parengę dirvą tolimesniam chemijos mokslo plėtojimui. Įdomų A. vartotų simbolių aiškinimą savo pasąmonės psichologijos pagrindu duoda C. G. Jung (Psicho-logie u. Alchemie 1944).

Bertelot Collection dės anciens alchimistes grecs 1888 —1889; J. Read Prelude to Chemistry 2 leid. 1939; L. Thorndike A History of Magic and Experimental Science 1923—1941.

Alchimavičius Kazimieras (1840 Lydos aps. — 1917 Varšuvoje) tapytojas. Pradžios mokslus ėjo Vilniuje. Už sukilimą

Magiškasis vainikas su keturiais apokaliptiniais žvėrimis ir šešiais pirmaisiais skaičiais.

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai