Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/94

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


Varšuvos aukšt. žemės ūkio mok. agronomijos ir zootechnikos mokslus. Nuo I karo pradžios tarnavo Voronežo žemietijoje. Nuo 1918 Vilniuje dirbo Mūsų Ūkyje ir rengė žemės ūkio vadovėlius. 1918 žemės ūkio depart. dir. 1920—1923 žemės ūkio ir valst. turtų ministeris;paskum žemės ūkio rūmų pirmininkas, nuo 1926 XII 17 vėl žemės ūkio ministeris. ,Nuo 1925 IX 1 Lietuvos univ. teisių fak. docentas, dėstė žemės ūkio ekonomiką. 1942 XII vokiečių ištremtas į^ Vokietiją. 1944 pateko bolševikams. Išsp.: Lietuvos šios dienos žemės ūkis ir jo ateitis, Lietuvos ūkininkai ir Lietuvos valstybė 1926, Lietuvių tautos likimo klausimu 1925, Kuriuo keliu eisime 1927, Ūkininkai ir jų jėga 1929, ūkininkiškos visuomenės sudarymo klausimu Lietuvoje 1929, Mūsų žemės ūkio reikalu 1930, Lietuviškų gyvenimo kelių beieškant 1933 ir kt.

4) Julius (1855 Kumetiškiuose Liudvinavo vi. —1891 XI 22 Aleksote). Baigęs Marijampolės gimn., 1879 stojo į Varšuvos univ. med. fak. 1883 dėl studentų riaušių metams pašalintas. 1885 baigė gydytoju. Vertėsi praktika 1885 — 1886 Jonavoje, 1887—1889 Naumiestyje, 1889—1891 Aleksote. 1891 III 11 suimtas dėl korespcnde:> cijos su Paryžiaus lenkų soc. Mendelsonu nelegalios literatūros gabenimo reikalu. 1891 V 27 iš kalėjimo išleistas, bet iškelta byla už priklausymą Proletariato org. Jam mirus šiltine, byla savaime nutrūko. 1890 — 1891 Alfo, Aitvaro slapyvardžiais bendr. Varpe. Rinko liaudies dainas ir jų gaidas, sudarė lietuvišką botanikos žodyną, bet tie rankraščiai, jam mirus, dingo.

5) Konradas Juozas (g. 1881 II 9) veterinarijos mokslus išėjo Varšuvos veter. inst. 1903. Tarnavo tam pačiam inst. asistentu, apskrities veter. gyd. Kalvarijoje, Podolės ir Krymo žemietijose. Buvo keturis kartus mobilizuotas. 1920—1922 Rusijoje kalinamas. Nuo 1922 Dotnuvos technikumo mokytojas, ž. ū. Akad. įsikūrus, docentas, vėliau e. o. prof. Dėstė gyvulių anatomiją ir fiziologiją, veterinariją ir zoologiją. Du kartus buvo A. prorektorium. Išsp.: Paveldėjimas gyvulininkystėje .1928, Naminių gyvulių anatomija 1928, Trumpa naminių gyvulių fiziologija 1924, Gyvulių anatomijos ir fiziologijos pagrindai 1930, Zo-ohigienos pagrindai, Lietuvos moteris sodietė 1932. Savo specialybės klausimais bendr. Veterinarijoj ir Zootechnikoj, Dirvoje, Talkoje, žemės Ūkyje, Ūkininko Patarėjuje, Kovoj su džiova. Apie eugeniką ir gyvulių protą Kosmose, Kultūroje.

6) P i j u s (g. 1894 V 5 Parausių k., Paežerių vi.). Mokėsi Marijampolės gimn., Seinų ir Petrapilio kun. sem. 1913—1918, Pontif. Teisės Inst. Romoje 1920 —• 1923. Bažnytinių teisių daktaras. Vilkaviškio kun. sem prof. 1924 — 1944, Vilkaviškio vysk. kurijos oficiolas 1930 — 1944. 1950 Portlando (Oregone) arkivysk. kurijoje auditorius. Išsp.: Civilinė santuoka, maldaknygė Apsaugok Aukščiausias 1945, Marijos žodis 1945, Fatimoje 1951, išv. encikliką Casti con-nubii (Krikščioniškoji moterystė 1949), Dievas ir žmogus.

7) Zigmas Antanas (1881 — ?) išėjo Marijampolės gimn. 6 kl.; mokėsi Varšuvos vet. inst.; 1905 - 1906 aktyviai dirbo LSDP; 1908—1909 Marijampolėje slaptoj spaustuvėj spausdino Suvalkų organizacijos laikraštį Darbininkų žodis. Buvo areštuotas, kalintas Vilniuje bei Pskove ir ištremtas į Sibirą (ten, nuo Angaros upės, reiškėsi slapyv. Z. Angar'ie-tis). Po 1917 revoliucijos apsigyveno Rusijoje, kur prisidėjo prie bolševikų. Vienas Lietuvos kom. part. vadų, 1919 Vilniuje vid. reikalų liaudies komisaras. Nuo 1918 red. Komunistą ir kitus liet. kom. laikraščius. Pradedant 1919 parašė per 100 politinio turinio brošiūrų, pasirašydamas Z. A., Angariečiu, A. B., M. Bevardžiu ir kt. 1923 išsp. Lietuvos revoliuc'nio judėjimo ir darbininkų kovos istoriją, šeimyniškas lietuvių gyvenimas Juškevičiaus dainose 1911, Kur mūsų bočiai gyveno (sulig Je-lačičiu) 1912, Stabmeldiškoji Lietuva 1912, Dar prieš II Pasaulinį karą už įvairius „nukrypimus” nuo stalininės linijos, berods, likviduotas.

Aleksandra (m. 1434 VI 19) DLK Algirdo jauniausioji duktė, 1388 Vilniuje ištekėjusi už Mazovijos kun-ščio Ziemovito IV, kuris buvo Jogailos konkurentas į Lenkijos sostą. Išleisdamas už jo savo seserį, Jogaila norėjo pataisyti su juo santykius. Jogaila A. paskyrė turtingą kraitį, jos vyrui davė valdyti Belzo žemę. A. pamaudo-davo Jogailos palankumą savo šeimos ir Mazovijos politiniams reikalams. Jogailos dėka A. sūnus Aleksandras gavo kardinolo skrybėlę, o dukterys buvo gerai išleistos už vyrų. A. ir Jogailos santykiai pa-

J. P. Aleksa

Kan. P. Aleksa

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai