Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/96

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


okupacijos, 1801 prasidėjęs karas su Turkija, pasibaigė Bukarešto taika 1812. Kaukaze Rusija užgrobė Mingreliją, Abchaziją ir Imeretiją (Hinlistano taika, 1813). 1812 Napoleonui įsiveržus į Rusiją ir po Borodi-no kautynių užėmus Maskvą (IX 3—X 7), 1812 X 25 A. buvo paskelbęs, kad prancūzai išvyti, bet A., susitaikęs su Prūsija ir su Austrija, toliau kovojo su Napoleonu. Po Paryžiaus taikos (1814 V 18) dalyvavo Vienos kongrese, mėgino Rusijos sieną nukelti ligi Oderio upės, prijungiant Lenkijos teritoriją prie Rusijos, bet gavo tik dalį Lenkijos teritorijos. A. pasidavė Metternicho politikai, sugalvojo šventąją Santarvę (Sainte Alliance) 1815. A. patarėju tapo reakcininkas Arakčeevas. Vis dėlto A. 1816 ir 1817 patvirtino Estijos ir Latvijos bajorų projektą valstiečiams atleisti iš baudžiavos. Palaikė Arakčeevo organizuojamas karių sodybas (voennyja poselenija) ir plačių reformų planų visai atsižadėjo. Numatydamas karą su Napoleonu, 1810—1812 palaikydavo Lietuvos bajorų sumanymą atstatyti Lietuvos didžiąją kunigaikštystę su A. — Lietuvos D. Kunigaikščiu. A. čartoriskiui 1810 A. I pavedė sudaryti Lietuvos konstitucijos projektą. 1811 to paties imasi Mykolas Oginskis su K. Plioteriu ir K. Lubeckiu, kurie galutinį projektą sudarė 1811 pabaigoje. 1812 patraukęs į savo pusę Lietuvos bajorų dalį, Napoleonui karą pralaimėjus, sumanymą pamiršo. 1803 atgaivino Vilniaus universitetą.

šilder Imperator A. I 1906; Vandai Napoléon et Alexandre 1891—1893; A. Janulaitis Baudžiavų panaikinimo sumanymai Lietuvoje 1929; M. Paleolo-gue A. I-ier 1936.

2) A. II (1818—1881), Mikalojaus I sūnus, Rusijos imperatorius nuo 1855 II 19. Baigė Krymo karą (Paryžiaus taika 1856 III 18). Kadangi šis karas iškėlė aikštėn blogą imperijos santvarką, 1856 ėmė rūpintis valstybinio gyvenimo reformomis, įst. komitetą valstiečių būviui pagerinti. 1861 II 19 paskelbė baudžiavos panaikinimo manifestą. Valstiečiai gavo žemės už tam tikrus mokesčius bei laikines prievoles žemės savininkams arba vyriausybei. 1859—1864 buvo pertvarkytas gubernijų ir apskričių valdymas: įsteigtos žemietijos (tik ne Lietuvoj). 1870 buvo paskelbtas miestų valdymo įstatymas. 1862—1864 perorganizuotas teismas, įvedus taikos teisėjus, taikos teisėjų suvažiavimus, apygardos teismus, teismo rūmus, senato kasaci-jos departamentą, viešąjį teismą, prisiekusius posėdiminkus, advokatų luomą, baudž. ir civilinio teismo proceso statutą;

1864—1874 įvesta visuotinė kam tarnybos prievolė, 1873 išleistas naujas Rusijos universitetų statutas, šis laikotarpis buvo kartu ir aktyvios užsienių politikos laikas. Nuveikus šamilį 1863, 1864 buvo nukariautas visas Kaukazas, 1864—1873 pavergta Chiva ir Buchara. Iš kiniečių Rusija gavo kairįjį Amūro krantą ir dalį dešiniojo kranto žemių; iš Japonijos pusę Sachalino salos. 1863 numalšinus Lietuvos ir Lenkijos sukilimus, sustiprėjo reakcijos grupės. Lietuvoj, Lenkijoj, Suomijoj ir Pabaltijy prasidėjo rusifikacijos politika, o rusų imperializmas ėmė virsti pansla-vizmu. Napoleono III imperijai griuvus, A. su Austrijos ir Vokietijos imperatoriais sudarė „Trilypę sąjungą” 1872. Rytų karas 1877 su Turkija vėl izoliavo A. Berlyno kongresas 1878 sumažino kariuomenės laimėjimo rezultatus ir pertvarkė San Ste-fano taikos sąlygas 1878. Rusija įgijo tik Besarabijos padunojį ir kai kurias žemes Azijoj. Paskutiniais A. metais įsigalėjo iš vienos pusės reakcininkai, iš kitos revo-liucininkai, rengę eilę teroristinių pasikėsinimų taip prieš patį A., taip ir prieš stambesnius valdininkus. 1881 III 1 (13) jis buvo nužudytas lietuvio Hrinevieckio. Lietuvoje 1863—1864 sukilimas buvo žiauriausiai numalšintas specialiai tam reikalui A. II paskirto generalgubernatoriaus M. Muravjevo. šis, kad ir neilgai valdęs, pradėjo vad. „Muravjevo” politiką Lietuvoje. Nors valstiečiams atitraukti nuo sukilimo ir dvarininkams nubausti už dalyvavimą jame baudžiavos panaikinimas Lietuvoje buvo įvykdytas greičiau ir valstiečiams palankesnėmis sąlygomis negu Rusijoje, bet visos kitos Rusijos reformos ar visai nebuvo Lietuvai pritaikytos, ar taikytos tik specialiai Lietuvai iškreipta forma. Lietuvai rusifikuoti kartu taikoma eilė tik jai skiriamų suvaržymų: konfiskavimas buvusių sukilėlių žemių ir kolonizavimas jų rusais atėjūnais; palaikymas iš-eivybės iš Lietuvos į Rusiją, prievarta gabenimas į Rusiją ištisų kaimų; rusinimai viso administracinio aparato; sudarymas tinklo grynai rusiškų pradžios mokyklų ir persekiojimas slaptų lietuviškų mokyklų; lietuvių spaudos uždraudimas Ir visiškas suvaržymas visų viešojo gyvenimo reiškinių ¡uždraudimas vietos gyventojams pirkti žemę; konfiskavimas ir pavertimas pravoslaviškomis eilės katalikų bažnyčių ir vienuolynų ir visiškas suvaržymas katalikų Bažnyčios, tuo pačiu palaikant ir plečiant pravoslaviją Lietuvoje ir t. t., ir kartu su tuo ėjęs trėmimas (1863—1865 ir žudymas) visų aktyviausių Lietuvos viešojo gyvenimo dalyvių į Sibirą — visa tai visiškai naikino ir ardė Lietuvos visuomenės, kultūros ir ūkio gyvenimą.

3) A. III Aleksandro II sūnus (1845— 1894), Rusijos imperatorius (1881—1894), nacionalinės ir griežtai konservatyvios Rusijos politikos atstovas. Susiaurino uni-

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai