Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/104

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


jo organo personalą. Jei B. tiesioginis, tai piliečių rinkikų įtaka galutiniams rinkimų vaisiams nustatoma jų netarpinio B. duomenimis. Juo daugiau tarpininkų skiria išrinktąjį nuo pirmųjų balsuotojų, juo rinkikų įtaka rinkimuose mažėja. Netiesioginis B. labiau praktikuojamas, augštesniųjų parlamento (seimo) rūmų narius renkant, taip pat renkant respublikos prezidentą, pvz. JAV, kur jis renkamas netiesioginiu B. dviem laipsniais.

Svarbiausią B. laisvės garantiją parodo slaptasis B., nes tiktai šiuo atveju žmonės balsuodami tedrįsta reikšti savo tikrąjį nusistatymą, būdami įsitikinę, kad viešai nebus žinoma, kaip ir už ką jie balsavo. Atvirasis B. ilgai buvo praktikuojamas Anglijoje rinkimuose į bendruomenių rūmus, taip pat Napoleono III imperijos plebiscituose ir plačiausiai nedoriausiai yra praktikuojamas sovietinėje Rusijoje.

Be rinkimų B., tiesioginės demokratijos šalyse yra skiriamas B. ir valdžios aktams sudaryti, ypač konstitucijai priimti arba pakeisti, įstatymams ir svarbiausiems valdymo aktams priimti, kartais ir teisiniam tautos nusistatymui pareikšti kuriuo nors klausimu. Šio atžvilgio B. vad. referendumu, kartais ir tam tikros prasmės plebiscitu. Šiuo būdu balsuojant, pasiūlytajame projekte negali būti jokių pataisų, nes masinis B. į duotąjį klausimą tegali atsakyti „taip” arba „ne”. Todėl jis tetinka ten, kur klausimas yra aiškus ir kategoriškas. Viešųjų valdžios aktų tvirtinimas referendumu turi griežtų šalininkų, bet turi ir priešų. Pastarieji nurodo, kad svarbūs sudėtingi valstybės valdymo aktai negali būti šiuo būdu tinkamai išspręsti, nes piliečių masė platesniais klausimais nesiorientuojanti. Tačiau šis metodas ypač tinka vietos reikalams spręsti. Tai vad. komunalinis referendumas.

Rinkimams ir referendumui B. gali būti laisvas ir priverstinis. Paskutinysis žinomas baudimu už nedalyvavimą B. be pateisinamųjų priežasčių. Jis yra pavojingas tuo, kad, versdamas balsuoti žmones, neturinčius jokio asmeninio nusistatymo balsuojamuoju klausimu, jis daro nesąmoningą B., pasiduodantį papirkimui ir įvairioms spekuliacijoms.

Politiniame B. yra dar dvi sąlygos: a) Draudžiama balsuoti per įgaliotinį ne vien tam, kad būtų išlaikyta B. paslaptis, bet ir tam, kad būtina išvengti balsų papirkinėjimo, aplamai balsų prekybos. Tačiau cenziniame B. kartais nuo šio principo išimtimis nukrypstama, b) Antroji sąlyga — B. turi būti atliktas visur vienu laiku tam, kad, viena, būtų išlaikyta pusiausvyra tarp konkuruojančiųjų grupių, antra, kad balsuotojai būtų laisvi nuo įvykusiųjų faktų įtakos, jei B. metu kokioje vietoje jau yra žinomi kitur įvykusio B. rezultatai.

Masinis B. techniškai dažniausiai atliekamas taip, kad visa B. teritorija suskirstoma B. apygardomis ir kiekviena apygarda skyrium renka tam tikrą atstovų skaičių, ar kiekviena smulki rinkimo apylinkė išrenka atskirą atstovą. Tai pareina nuo to, ar rinkimų sistema yra vienvardė, ar sąrašinė (sąrašų). Tam tikrų išimčių yra ir čia, kai kartais tam tikros rūšies B. vienos apygardos balsuotojai suskaidomi tam tikromis socialinėmis kategorijomis (kurijų sistema).

K. Braunias Das parlamentarische Wahlrecht 1932; Hoag-Hallet Proportional Representation 1926; M. Romeris Reprezentacija ir mandatas 1926; (”) Valstybė ir jos konstitucinė teisė 1934, 1935, 1939; S. D. Albright The American Ballot 1942.

Balsė balsio ženklas, balsinio garso raidė.

Baiser Ewald (g. 1898 X 5 Wuppertal-Elberfelde) vokiečių teatro ir filmų aktorius. Dirbo Baselio, Dūsseldorfo teatruose, vėliau Vienos Burgtheater ir Berlyne. 1938 gavo Valstybės aktoriaus (Staatsschauspie-ler) titulą. Pažymėtinos filmos: Befreite

Hände 1940, Rembrandt, Frl. von Barnhelm 1942, Das heilige Feuer, Schule des Lebens 1943.

Balsiai (lot. vocales), mokyklinėje gramatikoje „visu balsu, išžiota burna” tariamieji garsai a, e, i, u; fonetikoje atda-rumos garsai, sudaromi, nekliudomai leidžiant iš įgerklio balsingą oro srovę arba (šnibždimojoje kalboje) ūžesį pro rezonansines burnos tuštumas. Kiekvienas atskiras balsis (a, e...) reikalingas ir atskiros rezonansinių tuštumų formos, kuriai sudaryti įvairiai dėstomi ir įtempiami burnos padargai (lūpos, liežuvis, minkštasis gomurys). Mokslinėje gramatikoje balsiu (sonantu) gali eiti ir priebalsis, kuris yra garsinges-nis už kitus aplinkinius priebalsius ir sudaro skiemenį, pvz. mūsų ištiktukai p r, p r š, p s t, čekų — Brno, P 1 z n (miestai), vokiečių Handel, Atem. Visų dvibalsių antrajame sande B. vėl eina priebalsiais, pvz. eiti, vaikas, laukas, duona, bavarų Buab, liab ( = Bube, lieb). Kalbotyroje balsinė garso funkcija žymima po raidės dedamu ratuku, o priebalsinė — pusračiu.

Balsiai Tauragės aps. Šilalės vi. buvęs bžk. 1866 V 28 Vilniaus gen. gubernatorius Kaufmanas įsakė čia bažnyčią uždaryti. Po to ji buvo paversta koplyčia, bet ir koplyčioje rusų valdžia neleido jokių pamaldų laikyti.

Balsynas fonetikoje visi kurios kalbos ar tarmės balsiai, vokalizmas.

Balsinės (garsinės) raukšlės (plica voca-lis) porinės, aštriakraštės, balkšvaspalvės gerklų gleivinės raukšlės, einančios išilgai iš priekio į užpakalį nuo užpakalinio skydinės kremzlės paviršiaus kampo ligi balsi-

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai