Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/107

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


šioje svarbioje mezolitinėje stovykloje nedaryta.

Balsė Švenčionių aps. Linkmenų vi. upelis, Želmenio ež. (Žeimenos, Neries) š. int. Teka iš Balsio ež. 2,7 km ilgio, baseino plotas 39 km2.

Baisis (Baltis) Švenčionių aps. Linkmenų vi. ež., 1,3 km ilgio, ligi 500 m pločio, 50 ha ploto, kartu su Prūdžio ir Labokaršio ež., nuo kurių jį teskiria Kamčatkos pusiasalis, 100 ha. Paviršius 148 nuo j. 1. Į La-bokaršį iš ūsių ež. įteka ūsė, išteka Balšė.

Balta, rum. Balti. XVII a. įkurtas mst. p. vak. Ukrainoje. 28.000 gyv. (1950). Nuo 1791 valdo rusai.

Balta Kazys (g. 1912 III 2 Šiaulių aps. Joniškio vi. Medginų k.). 1928 baigė Šiaulių gimn., 1932 VDU teisių fak. ekon. sk. 1932 —1936 dirbo Lietuvos Cukraus b-vėj Kaune ir Marijampolėje, 1937 — 1939 Žemės Banke Klaipėdoje. Vok. Klaipėdą okupavus, persikėlė į Kauną. Universitete aktyviai dalyvavo akad. ir sporto gyvenime. 1928 —1934 LGSF centro valdybos ir Kauno klubo valei, narys, Kauno Futbolo Apyg. k-to narys, Marijampolės Šaulių sąj. sporto klubo „Šaulys” vad., 1939—1940 Lietuvos Žiemos Sporto k-to pirm., 1942—1943 LGSF Kauno klubo pirm. 1944 pasitraukė Vokietijon. Karui pasibaigus, dirbo UNRRA ir IRO įstaigose Stuttgarte. 1948 atvyko JAV Bostonan, 1949—1953 studijavo Northeas-tern univ. Bostone ir čia įgijo B. B. A. mokslinį laipsnį. Ekonomikos klausimais bendr. liet. period. spaudoje.

Baltadvario girininkija Utenos aps. Labanoro urėdijoje. 1729 ha ploto, daugiausia eglynai, 17,5 ha gryno ąžuolyno. Miškai: Inketrių, Šlapiagiris, Smilgiškių, žardinės, Ulžės, Pečiuliškių girelė, Ažumakių, šilas, Kazimieravos šilelis, Batėnų girelė, Stepa-naukos miškas, Inketrių šilelis ir Ickavietė.

Baltagvardiečiai (rus. belogvardeicy) terminas pirmą kartą pavartotas 1906 kovai su revoliucija Suomijoje pažymėti sudarytai milicijai, ant rankovės nešiojusiai raudonus raisčius. Nuo 1917 revoliucijos ir Rusijos naminio karo B. vardas bolševikų taikomas visiems jų diktatūrinio režimo pr e.'ams.

Bakai 1) vartojami dvejopa reikšme. Visų pirma jais įvairių kraštų mokslinėj literatūroj vadinama ide. šeimai priklausanti Baltijos pajūrio tautų grupė, kuriai priskiriami lietuviai, latviai, XVIII a. pradžioje baigę nykti prūsai, kiek anksčiau sulatvėję arba iš dalies sulietuvėję kuršiai ir žiemgaliai bei sėliai, taip pat išnykę jau XIV a.; (ž. Baltų tautos). Pirmasis šį kuopinį B. vardą yra 1845 pradėjęs vartoti žodynininkas Nesselmannas savo darbe Die Sprache der alten Preussen an ihren Überresten erlätert. Šis žodis jo išvestas iš Plinijaus raštuose minimos B alt i a arba pirmą kartą Adomo Bremeniečio XI a. kronikoje sutinkamo Baltijos jūros vardo mare Balticum. Bet šalia to, geografine prasme, baltais dabar dar vadinamos ir kitos Pabaltijo tautos, kurios lietuviams, latviams ir prūsams net visai negiminingos, būtent — estai ir suomiai. Dėl kraštų artimumo ir vienodo jų likimo B. vardu ypač dažnai tevadinamos tik lietuvių, latvių ir estų tautos (angliškai the Baltic nations). Ž. Aisčiai.

2) (Balten-Deutsch Balten) vardas, kuriuo XIX a. viduryje ėmė vadintis Kuršo ir Vidžemės (Latvijoje) ir Estijos vokiečiai. Nuo to ir pats kraštas buvo pavadintas B. kraštu — Baitenland. Iš vienos pusės jie davė nemaža žymių mokslo žmonių, pvz. chemiką W. Ostwaldą, gamtininką K. E. Baerą, mediką E. Bergmanną, Afrikos tyrinėtoją G. Schweinfųrtą, filosofą O. Kulpę, teologą A. Harnacką, iš kitos pusės nuo XVIII a., dar nesivadindami B., Rusijos administracijai ir karo vadovybei davė daug atsakingų asmenų, sų dideliu uolumu palaikiusių carinę santvarką (pvz. Bironus, Benckendorffus, Bergus, Budbergus, Del-linhausenus, Kaulbarsus, Kauffmanųs), taip pat ir lietuvių spaudą uždraudusį Vilniaus generolą gubernatorių (Klingenber-gus) bei Kauno gubernatorių, 1893 įvykdžiusį Kražių skerdynes (Keyserlingkus, Korffus, Lievenus, Medemus, Neuhardtus, Pahlenus) ir Livonijos generolą gubernatorių, numalšinusį Lietuvos 1831 sukilimą (Rennekampfus, Rosenus, Wallus, Wittes, VVrangelius ir kt.). Iš tų B. tarpo išėjo XVIII ir iš dalies ir XIX a. žymiausioji rusų mokslų akademijos narių dalis.

3) Visigotų gentis, kildinusi save iš vado Baltos ir IV—VI amžiuje davusi jiems Alarikus I ir II, Amaliariką ir kitų karalių.

Baltajis Seinų aps. Lazdijų vi. ežerėlis, Lazdijos (Kirsnos, Šešupės) baseine, 2 km į pietus nuo Lazdijų, 22 ha ploto. 138 m nuo j. 1. Šiauriniame krante yra piliakalnis.

Baltai šiandien: Šiauriniai — latviai Latvijoje ir jos Latgaloje, kur Rėzytės (lat. Rezekne, vok. Rositten, rus. Riežica) aps. nuo prieš 1200-jų metų (prieš 1201 Rygos įk.) yra išlikusi didelė lietuvių cieksų Ciskodo oazė (žr.). Rytiniai — lietuviai į rytus nuo Lietuvos ligi 1920 VII 12 Lietuvos ir T. Rusijos sutartimi nustatytosios sienos ir toliau ligi Lithuanie Propriae rytinės ribos ir apskritai dabartinėje gudų žemėje. Pietiniai — lietuviai į pietr. nuo Vilniaus ir j r. nuo Lydos, tarp Nemuno deš.—r. šono ir jo deš.—š. int. Beržūnos— Beržės žemupio stipri Lazdūnų-Lazūnų oazė; į p. nuo Vilniaus, Lydos ir ¡Nemuno Slanimo aps. didelė Zietelos mstl., Dainavos k. bei Parečės k. oazė; toliau Juodosios Ančios (Nemuno kair.-v. int.), Augustavo gi-

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai