Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/108

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


rių bei kanalo ir Gardino barai, pietyn nueidami, — taigi istorinės Sūduvos-Jotvos pietuose. Vakariniai — lietuviai Maž. Lietuvoje, šiandien vad. Karaliaučiaus srityje (jos vakarė riba Paserijos — Serijos — Paserio, vok. Passarge, žiočių — Vižainio potsdaminė linija) ir Alnos (vok. Alle; Priegliaus kair.—p. int.) bei Paserijos paupiais ir Prūsų ežeryno (svetimųjų vad. Mozūrų ežerais) baruose. Ž. Baltų tautos.

Baltakėms ž. Kėnis europinis.

Baltakis Gasparas (1888 III 9 Andrioniškio vi. Zabelynės k. — 1912 III 1 Chicagoje, III) poetas ir žurnalistas. 1904 Vilniun atvykęs, dirbo Vilniaus Žinių adm. Aktyviai dalyvavo 1905—1907 revoliuciniame sąjūdyje Lietuvoje, kurį laiką jam Andrioniškyje vadovaudamas. 1907 III—VI kalintas Ukmergėje. Tuomet pradėjo ir eilėraščius rašyti, 1907 G. B. Raitelio slapyv. Vilniaus Žiniose išspausdinęs pirmąjį savo eilėraštį Lietuva. 1909 atvyko į JAV, gyveno Chicagoje, dirbo raidžių rinkėjo darbą, 1910— 1911 redagavo Amerikos Žinias, bendr. Vienybėje Lietuvninkų, 1910—1912 Laisvojoje Mintyje.

Baltalksnynai. Lietuvoje 1937 miškų dep. žinioje jų buvo 10.853 ha — a. 1,4% visų miškų. Daug daugiau buvo privačiųjų B. Jų daug buvo bendrosiose ganyklose. Žemės reformoje bendrąsias ganyklas išparceliavus, jų B. buvo iškirsti, o ganyklos paverstos dirbama žeme. 1929—1944 Lietuvoje iškirsta a. 500.000 ha B. ir kaimų miškelių. Tai atsiliepė ir Lietuvos kuro balansui.

B. daugiausia atsiranda užleistose pievose ir dirvose, nes baltalksnis (Alnus incana) greitai auga, duoda daug sėklų, vėjo toli nunešamų. Ir B. lengvai užima nemiškin-gus ir nedirbamus plotus naujiems B. sklypams. Naujose vietose B. pastoviai laikosi, jei yra nuolat kertamas, nes duoda daugybę atžalų iš kelmo ir šaknų, tankiai suauga ir užimtųjų vietų kitiems medžiams neužleidžia. Kur B. sulaukia 15—20 m. amž., smarkiai praretėja, ir jo apačioje iš vėjo ir paukščių atneštų sėklų atsiranda ilgaamžių ir daug augštesnių medžių — guoba, eglė, uosis, ąžuolas, drebulė, o smėlio dirvose ir pušis. Toks B. išnyksta, vietą užleisdamas pastovaus tipo medynams. Bet jei dėl blogo ūkininkavimo medžiai bus kartu su baltalksniais iškirsti, nesulaukus fizinės jų brandos, t. y. dar prieš jiems duodant sėklas, tai toje vietoje vėl atsiras grynas B.

Visi Lietuvos B. atsirado dėl netvarkingo miško kirtimo. Finansiniu požiūriu B. auginimas yra nepateisinamas, ir todėl ilgainiui jie turi išnykti. P. Lietuvoje B. nėra, tik kitur pasitaiko pavieniai baltalksniai.

Baltalksnis ž. Alksnis.

Baltamiškis arba baltmiškis — minkštųjų lapuočių veislių medžių miškas, pvz. baltalksnynai, beržynai, drebulynai, liepynai arba mišriųjų veislių lapuočiai medynai. B. daugiausia yra š. Lietuvoje ir šiaip drėgnesnėse vietose ir derlingesnėse žemėse.

Baltamiškis Zarasų aps. Imbrado vi. miškas, 105 ha ploto. Daugiausia beržai su drebulėmis. Dirvožemis priesmėlio.

Baltard Victor (1805-1874) prancūzų architektas, 1852 drauge su Callet’u Paryžiuj statydamas Halles Centrales, pirmą kartą didesniam pastatui naudojo geležinę konstrukciją. Žymiausias jo pastatas, tai Šv. Augustino Bažnyčia Paryžiuje.

Baltasarini XVI a. pabaigoje Prancūzijos muzikas, Kotrynos Mediči kapelmeisteris, 1581 rodęs pirmąjį Prancūzijoje baletą Circėja ir jos nimfos.

Baltasis (lenk. Bialy) Petras (m.1497) laikomas pirmuoju Lietuvos karo vadu, vadinamu hetmonu. Vienas stambiausiųjų XV a. pabaigos Lietuvos didikų, kuriam priklausė Nesvyžius su Olyka, su jo dukterimi perėję į Kiškų, vėliau, Kiškaitei ištekėjus už Radvilos, vėl į Radvilų rankas.

B. 1480 buvo Breslaujos (slap. Braslav) vietininku, 1486 Lucko seniūnu, 1487 Va-luinės maršalu, 1490 Trakų vaivada. 1493 kartu su Stanislovu Goštautu buvo siunčiamas Maskvon diplomatinės misijos. Kad ir buvo laikomas karo vadu, bet karo žygiais .neišgarsėjo.

Baltasis Erelis Jurgio Bielinio leistas laikraštis. Antraštei pasinaudojo lenkų ženklu, nes buvo įsitikinęs, kad lenkai tą ženklą pasisavinę iš lietuvių. Pirmas numeris „terptautiszko politiszko laikrasz-czio„ pasirodė 1897. Leidėjas pasivadino „Juozaps Baltasis Erelis Lietuvos Karalus. Spausdinta Lietuvos griuvėsūse”. Buvo vienintelis Lietuvoje nelegaliai išspausdintas lietuviškas laikraštis. J. Bielinis 1896 parsigabeno Maž. Lietuvoje nupirktą iš M. Jankaus rankinę mašiną spausdinti, sudėjo ją Saločių vi. Gripkelių k. pas St. Povilonį. Išmokęs Povilonį rinkti, įtaisė spaustuvę pas eigulį Bajoriūną prie Joniškėlio. Popierių atgabeno iš Rygos. Visą tekstą prirašė pats Bielinis ir pats išplatino 300 egz. Bie-liniui su Poviloniu susirgus, antrasis numeris nebepasirodė. Spaudą leidus ir Draugijai paskelbus konkursą parašyti apysakai iš šių dienų ponijos ir bajorijos gyvenimo, o J. Bieliniui atsiuntus raštą, Draugijos neišspausdintą, — Bielinis sumanė šį darbą išspausdinti atnaujintame B. E. 1911 VII 16 M. Jankaus spaustuvėje Tilžėje buvo išspausdintas B. E. N 2 (pavadintas N 1). Laikraštis vadinamas „mėnesinis politikos, mažožemių ir bežemių laikraštis”. Leidėjas ir redaktorius Lietuvos Teokratas Juozapas Baltasis Erelis. N 3 (pavadintas II M.

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai