Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/113

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


suomių Ita meri, lot. Mare Balticum) susisiekia su Šiaurės jūra Didžiojo Beito, Mažojo Beito ir Zundo sąsiauriais. Baltijos juro plotas, be salų, laikomas 386.000 km2 ilgis 1800 km, didžiausias plotis tarp Stock-holmo ir Petrapilio 700 km, tarp Klaipėdos ir Karlskronos 370 km.

B. J. jau buvo pažįstama senovės romėnams. Jie iš jos krantų gaudavo gintaro. Romėnai vadino B. J. Sinus Codanus, Sinus Venetus, Mare Svebicum, Oceanus Sarma-ticus. XI a. Adomas Bremenietis jau vad. Mare Balticum.

Gilumas ir dugnas. B. J. yra negili. A. 60% jos ploto neturi 100 m gylio. Beveik visas dugnas priklauso žemyno masyvui. Išimtį daro 4 mažos duobės, kurių giliausioji 469 m yra pusiaukelėje tarp Gotlando salos ir Stockholmo. Vidutinis gylis 60 m. Giliausioji vieta (a. 100) tarp Lietuvos ir p. Švedijos yra jūros viduryje. Dugnas negiliose vietose smėlio, žvyro ir dumblo. Plikos uolos randamos š. dalyje. Suomijos ir Švedijos pakraščiai turi daug povandeninių uolų. Ledynų kilmės uolos, esančios sekliose vietose, kartais įšąla ledan ir pavasarį vėjo vaikomų ledo lyčių yra nunešamos į kitas vietas. Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Vokietijos pakraščiai turi plačias seklumų (ligi 5 m gylio) juostas.

Vanduo. B. J. vandens tūris a. 30.650 km3; vandens spalva netyrai žalsva (9— 12 Forelio skalėje). Skaidrumą mažina upių sąnašos ir seklumos. Sūrumas tarp Danijos ir Stockholmo 0,75—0,63%, prie Palangos 0,661%. Gelmėse vanduo sūresnis. Didžiausias sūrumo skirtumas, vertikaliai imant, yra D. Belte. Toks didelis vertikalus sūrumo skirtumas yra dėl skirtingų vandens masių paviršiuje ir gilumoje. Paviršiuje turime Baltijos lengvąjį vandenį, plūstantį šiaurės jūros kryptimi, gilumoje sunkųjį vandenį, tekantį iš Šiaurės į B. J. Daug vietų sūrumas nepastovus, priklauso nuo srovių, vėjų išjudinamų. Mažas sūrumas susijęs su didele intakų atnešama gėlo vandens mase (450 km3 per metus). Srovės atsiranda dėl vėjų, įvairių vandens masių skirtingo tankumo ir svorio, dėl nevienodo sūrumo bei temperatūros ir dėl intakų atnešamo vandens. Daugiausia vandens išteka per Kategato sąsiaurį V mėn., o įteka XI mėn. Dėl to rudenį pakyla vandens lygis. Sūraus vandens gelmių srovės, tekėdamos iš vakarų į rytus, pas:ekia Botnijos ir Suomių įlankas ir ten padidina vandens sūrumą. Stiprūs vakarų vėjai kartais net viršutinę srovę D. Beito ir M. Beito sąsiauriuose pasuka į rytus. Dėl žemės sukimosi aplink savo ašį srovės pakrypsta dešinėn — jos suka link Estijos ir Suomijos krantų. Pavasarį, kad ir padidėjęs intakų indėlis, vandens lygis esti žemiausias, nes upių atneštas vandens perteklius greit išteka į Šiaurės jūrą. Augščiausias vandens paviršiaus horizoųtas esti VIII—IX mėn. Mėnulio ir saulės keliami potvyniai nežymūs; juos nustelbia vėjų sudaromi vandens paviršiaus horizonto svyravimai. Kai tie potvyniai šiaurės jūroje vandens horizontą pakelia 160 cm, tai B. jūroje prie Kopenhagos 10 cm, prie Liepojos 2 cm, prie Kron-štato 1 cm. B. J. turi a. 250 žymesnių intakų. Didžiausiųjų baseinai: Nemuno 98.100 km2, Dauguvos 84.440 km2, Narvos 56.060, Nevos 282.000, Kemies 52.000, Tornės 40.180, Vyslos 193.000.

Krantai yra dviejų tipų: žemi-lėkšti ir augšti-statūs. Pirmojo tipo krantai yra p. dalyje nuo Odro upės žiočių ligi Estijos. Čia pajūris turi platų paplūdimį, sudarytą, iš vandens išmetamo smėlio ir tinkamą maudyklonis, bet dėl seklumų nepatogų laivybai,, o kranto linija tiesi arba visai nežymiai vingiuota. Kitur krantai daugiausia

Baltijos jūros istorija: 1) ledynas Baltijos augštumų susidarymo metu apie 16.000 metų pr. Kr., 2) tirpstančio ledyno vandens baseinas ir jo ištakai apie 8.200 metų pr. Kr. 3) Yoldia jūra; krantų kilimo (100 m) ir sausažemio slūgimo (40 m) linijos apie 7.800 metų pr. Kr. — apie 7.300 metų pr. Kr., 4) Ancylus jūra; ištakai per Zundą ir vid. Švediją apie 7.300 metų pr. Kr. -— apie 5.600 metų pr. Kr., 5) Litorina jūra (krantų kilimo linijos) apie 5.600 metų pr. Kr. — apie 2.500 metų pr. Kr., 6) dabartinė Baltijos jūra

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai