Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/116

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


Drausensee (ež.) — mūsiškai Drūsens ež., kitų vad. Dravena ar Dravanta; taip pat ir Elbing’os mst., iš šen. Albing prie Elbing’os, šen. Ilfing’os iš Ilving upės — Aismarių užtakio p. v. int.). Kuršių pajūryje 800 Kr. g. minima Jūrapilė (Seeborg). Nuo XI a. įsigali danai, kurių Kanutas D. pasidarė XII a. B. J. valdovu. XII a. antroje pusėje prasideda vokiečių veržimasis į rytus: Lū-becko įkūrimas, Hanzos išaugimas, baltų (aisčių) žemių kolonizacija. XIII a. pirmenybė tenka Hanzai, kurios Visby mst. Got-landijoje XIV a. tapo žymiausiu visos B. J. prekybos centru. 1544 B. J. hegemonija atitenka švedams. Tuo laiku olandai, išsiugdę didžiulį prekybos laivyną, kasmet siųsdavo a. 1000 laivų į B. J. su savo prekėmis, ir a. 2000 jų laivų išveždavo prekes iš B- J. uostų. Švedų karalius Gustavas Adolfas, karu užėmęs pietų B. J. pakraščius nuo Meck-lenburgo ligi Suomijos, ją pavertė „švedų ežerų”. Nuo 1630 švedai gauna čia prekybos monopolį. XVII a. vėl sustiprėjo olandų laivyba. Tuomet didžiausiais uostais buvo Dancigas ir (prūsų liet. Tvangstė-Tvanks-ta, lot. Regiomontum, lenk. Krölewiec, vok. Königsberg) Karaliaučius. XVIII a. pradžioje caras Petras I „iškirto langą Rusijai į pasauli”. Rusija joje greit įsigalėjo ir dominavo ligi 1914. Jos varžovu buvo tik Vokietija. Tačiau Rusijos užsienio prekyba per B. J. uostus nuo Krymo karo tolydžio mažėjo: 1851 B. J. uostams atiteko 59% Rusijos eksporto, 1913 tik 31,5%. Importas krito per tą laiką nuo 72% ligi 36%. Nuo 1918 ligi 1945 vyravo vokiečiai. Po I pasaulinio karo B. J. pasireiškė stipri lenkų jūrinė veikla; jų naujasis Gdynės uostas per 10 metų išaugo iš žvejų kaimo į didelį B. J. uostą. Lietuva 1923 atgautąją Klaipėdą pavertė moderniu uostu ir 1930— 1939 parodė didesnį jūrinį aktyvumą, nekaip betkuri kita B. J. pakraščių valstybė. Po II pas. karo įsigalėjo Sovietų Rusija, kuri, nepajėgdama ūkiškai išnaudoti okupuotųjų uostų, eilę jų pavertė karinėmis bazėmis.

Žvejyba ir gintaras. B. J. yra vidutiniškai žuvinga. Daugiausia žuvies sugaunama pietų pakraščiuose. Vokiečiai per metus sužvejodavo 25.000—27.000 t žuvies, latviai 11.000—12.000 t. 1938 Lietuvos žvejai jūroje ir Kuršių mariose pagavo 1590 t. B. J. komercinės žvejybos pagrindas -— menkė, plekšnė, silkė, silkutė (strimelė) ir lašiša (lašis, vašilas). Kitos rūšys mažai teturi ūkinės reikšmės. Žuvų rūšių B. J. turi daug: mažas sūrumas leidžia prisitaikinti ir gėlojo bei sūriųjų vandenų žuvims. Skirtingas B. J. sūrumas įvairiuose jos plotuose dar pagausina žuvų rūšis. Pvz. makrelė laikosi vakarinėje pakrantėje, kur sūrumas

Baltija prie Palangos audros metu

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai