Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/117

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


dar augštas, lydeka mažiau sūriuose plotuose. Žvejybos požiūriu Lietuvos pakraštyje dugnas skirstomas (pagal Blegvad) j 4 ruožus: 1) kietas smėlinis 1—20 m gylio; laikosi tik jaunos plekšnės ir neturi žvejybai didesnės reikšmės; 2) žvyruotas su akmenimis dugnas 15 — 20 m gylio; laikosi daugiausia menkės; 3) minkštas smėlio dugnas 20—40 m gylio; turi daug žuvims maisto, laikosi (vasarą) didž. plekšnės; 4) molinis dugnas giliau kaip 40 m; žiemą laikosi plekšnės. Jūrų žvejybos ūkis buvo pas mus dar tik užuomazgoje, žuvienos gamybos išplėtimas ligi 35.000 t per metus būtų Lietuvos ūkiui reikalingas ir įmanomas.

Gintaras yra B. J. gelmių ir krantų (Palmininkai, Juodkrantė, Palanga) turtas. Bangos išmeta gintaro į krantą drauge su dumblais ir algėmis tose vietose, kur jūros dugne yra gintaringos „mėlynosios žemės”. Nors gintaro randama ilgame Vokietijos pajūryje, Danijos ir Švedijos krantuose, bet daugiausia jo išmetama ruože tarp Dancigo ir Palangos. Visame žemės paviršiuje per metus gaunama a. 600 t gintaro, kurio 90% duoda B. J., o gryniausiojo gintaro atmaina — sukcinitas — gaunamas tik iš B. jūros. XIX a. antroje pusėje gintaras buvo kasamas iš Kuršių marių prie Juodkrantės. K. Pakštas Baltijos jūra 1934; B. Schultz Das Deutsche Ostsee 1931; E. G. Woods The Baltic Region 1932.

Tarptautinė B. J. padėtis. B. jūros istorijoje teisiniu požiūriu vieni ją laikė uždarąja, kiti atvirąja jūra. Nuo XIV a. Danija imdavo tranzito muitą iš visų svetimų valstybių laivų, kurie į B. J. įplaukdavo pro Beito ir Zundo sąsiaurius. XVII, XVIII ir XIX a. pradžioje Švedija, Danija ir Rusija stengėsi bendromis konvencijomis uždaryti B. J. karo laivams karo metu. 1857 III 14 Konstantinopolio sutartimi, kurią sudarant dalyvavo Anglija, Austrija, Belgija, Danija, Norvegija, Olandija, Prancūzija, Rusija, Švedija ir Vokietijos valstybės, Danijos teisė imti muitus iš plaukiančių Beito ir Zundo sąsiauriais laivų ir šiaipjau kliudyti laisvai plaukioti prekybos ir karo laivams buvo panaikinta. 1919 Versalio sutarties 195 str. garantavo laisvą plaukiojimą B. J. visoms valstybėms. Bet II pas. karui pasibaigus, Rusija, užgrobusi Pabaltijo valstybes, Lenkiją ir r. Vokietiją, B. J. laiko vėl uždarąja jūra, išskyrus tik tuos Skandinavijos pakraščius, kurie yra Skandinavijos valstybių laivyno ginami.

Baltijos Aras 1931—1932 Klaipėdoje ėjęs dvisavaitinis laikraštis, A. Bernoto redaguotas, 1932 pradžioje buvo sujungtas su Žemaičių Balsų ir buvo leidžiamas Telšiuose Mūsų Balso vardų.

Baltijos-Baltosios jūros vandens kelias, išvarytas 1932—1933 tarp Onegos ežero ir Baltosios jūros Onegos įl„ leidžia dideliems ežero tipo laivams 2200 — 3000 t talpos) plaukti iš Baltijos jūros pro Nevą, Ladogos ež., Svirį, Onegos ež., naują perkasą, ežerų sistemą ir pralaiduotą Vigies upę į Baltąją jūrą. Visas kelio ilgis 221 km. Laivams kelti įrengta 19 pralaidų. Kanalams maitinti pastatyta 15 užtvankų, 12 pralaidų, 49 py-

Baltijos pajūris ties Palanga

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai