Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/126

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


dramaturgijoje ir po Goethės Ifigenijos ir Schillerio Don Karlos iš vokiečių dramos jos išstūmė prozinę kalbą. Prancūzijoje B. E. daug mažiau paplito. Lenkų literatūroje jos buvo vartojamos J. Kochanovskio XVI a., A. Mickevičiaus (Vaidilos pasakojimas Konrade Valenrode). Lietuvių literatūroje B. E. rašytos Maironio dramos Kęstučio mirtis, Vytautas Karalius, B. Sruogos Milžino paunksmėje, Kazimieras Sapiega ir kitos jo dramos, Putino Valdovo sūnus ir kaikurie eilėraščiai (Rūpintojėlis^.

Baltosios ir raudonosios rožės karas buvo Anglijoje XV a. pusėje, kai po šimto metų karo tarp Anglijos ir Prancūzijos kaikurie vadai, turėję savo žinioje ginkluotų jėgų, ėmė kelti tarpusavius vaidus ir kai Yorko kunigaikštis Ričardas (kilęs iš Plan-tagenetų ir turėjęs ženkle baltąją rožę) nenorėjo pripažinti anglų karaliui Henrikui VI ir visai Lankasteriii dinastijai (ženkle raudonoji rožė) teisių j sostą. Anglija pasidalino į dvi partijas, ir prasidėjo naminis karas, trukęs 30 metų (1455—1485). Vienose iš kautynių Ričardas žuvo, bet jo sūnus sumušė karaliaus kariuomenę, patį Henriką VI paėmė į nelaisvę ir pats pasiskelbė Anglijos karaliumi Edvardu IV (1461 — 1483). Jo priešai bandė nuversti jį nuo sos-to.Todėl naujojo karaliaus įsakymu Henrikas VI buvo nužudytas. Mirusiojo Edvardo IV brolis ir nepilnamečių jo sūnų globėjas, kun-štis Glocester liepė nužudyti broliavaikius ir Ričardo III vardu užėmė sostą. Tačiau Henrikas Tudoras atėmė iš jo sostą ir, parlamento remiamas, pats jį užėmė (Henrikas VII Tudoras, .1483—1509), pradėdamas Tudorų dinastiją, valdžiusią Anglijoje a. 120 metų. Jis vedė Edvardo IV dukterį ir sujungė savo ženkle dvi rožes. B. ir R. rožių karas nusilpnino anglų aristokratiją bei ją besiremiantį parlamentą ir įgalino karaliaus valdžią sustiprinti.

Baltosios Vokios durpynas Vilniaus aps. Rudaminos vi. 200 ha ploto, 3 m gylio, gero sudurpėjimo, mažo kelmingumo. Pelkė 250 ha, žemutinio tipo.

Baltosios žuvys vad. karpių veislės (Cyp-rinidae) žuvys, minkštų pelekų ir be dantų. Lietuvoje jų yra 22 rūšys, o valgyti tinka karpis, ūsuotis, gružlys, lynas, karosas, saulėžuvė, kartuolė, rainuotė, menkė, ste-petys, šapalas, raudė, kuoja (bruišė, plot-ka), skerssnukis, ožka, žiobrys, karšis (palša, leščas), sporė, plegždė, salote, viršvan-denė, aukšlė.

Baltpamūšės miškas Žeimelio girininkijoje 252 ha ploto. Auga drebulės, beržai, uosiai, baltalksniai. Dirva priesmėlio ir priemolio, vieta lygi, drėgna.

Baltramaitis 1) Silvestras (1841— X 21 Šiaulių aps. Radviliškio par. Mankiš-kių k. — 1921 ar 1919 Rusijoje) lietuvių bibliografas. 1849—1850 mokėsi Radviliškio prad. mokykloje, vėliau jo tolimas giminaitis, Upynos klebonas kun. Bagužas, paėmė jį prie savęs. Čia B. tarnavo ir mokėsi. 1859—1860 mokėsi triklasėje Raseinių aps. mokykloje, 1860-1863 tokioje pat mokykloje Telšiuose. 1863 kun. Bagužas įtaisė jį Grinkiškio vi. raštininko padėjėju. Nepriimtas į Šiaulių gimn., nuvažiavo į Petrapilį, kur, norėdamas pasiruošti egzaminams į meno akademiją, .1865 stojo į paišybos mokyklą. Bet čia išbuvo tik vienerius meus. 1867—1869 tarnavo privatinėje raštinėje. 1869 priimtas Petrapilio viešosios bibliotekos tarnybon, kur ištarnavo 50 metų. 1870 pradėjo dirbti bibliografijoje pas sinodo archyvarą J. Grigorovičių. 1870—1875 rusų bibliografui Mežovui padeda sudaryti rusų geografijos, etnografijos ir statistikos bibliografiją.

1877 išspausdino: Litva. Očerki iz narod-nago byta litovcev I Svabda (visi lietuviški žodžiai rašyti rusų raidėmis), 80-siais metais bendr. rusų žurnale Niva ir sudarė Li-sovskio išspausdintą rusų žurnalų 1800— 1846 bibliografiją. 1883—1884 bendr. Aušroje ir Liet. Ceitungoje. 1887 su E. Volteriu taisė Krečinskio išverstą (ar pats vertė) pravoslavų sinodo rusų raidėmis išleistą šv. Jono Auksaburnio Dieviškąją liturgiją. 1891 paskelbė savo pagrindinį darbą — Sbornik bibliografičeskich materialov dlia geografii, etnografii, i statistiki Litvy (knygų ir straipsnių apie Lietuvą bibliografija) ir 189.2 Spisok litovskich i drevne-prusskich knig, izdannych 1533 po 1891 god (pirmoji platesnė lietuviškų knygų bibliografija). Šis darbas atidarė jam kelią ir į Lamanskio red. Živaja Starina, kur 1891 B. recenzavo M. Stankevičiaus lietuvišką bibliografiją, .1893 davė str. Spisok pečat-ny.ch trudov S. Dovkonta, 1894 Svedenija o litovskich rukopisiach, 1895 Spisok litovskich žurnalov, izdannych Rossii 1883—1896 (vėliau davė jo tęsinį) ir išsp. savo pranešimą, skaitytą pirmajame rusų spaudos darbininkų suvažiavime; jame įrodo reikalą lietuviams spaudą grąžinti. Tuo pačiu metu bendradarbiavo rusų istorinės draugijos leidžiamame biografiniame žodyne ir Vien. Lietuvninkų 1894. 1904 išsp. keleriopai išplėstos ir ligi 1903 privarytos lietuviškųjų knygų ir lituanicos bibliografijos II leidimą ir po to visą dešimtmeti ruošė jos tęsinį. Šis jo darbas liko rankraščiu. Spaudą leidus, 1904 Petrapilyje išleido Anderseno pasakų liet. vertimą.,(Tai buvo jo pratybos, besimokant prancūziškai) ir išl. Lietuvių ūkininkų kalendorių 1905. 1905 spaudai paruošė dr.

S. Šimkevičiaus Pagelbą nuo arielkos, 1907 išv. Butlerovo Kaip bitės kopti. Be to, bendradarbiavo Lietuvių Laikraštyje 1905, Vilniaus Žiniose 1905—1907, P. Matulionio botanikos žodyne. Straipsnius pasirašydavo slapyvardžiais B-s, Monkiškių Sylė, S. B.,

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai