Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/127

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


Žambinis, Žiemkentis. Apie 1881 Juodulai-čio slapyv. buvo išvertęs Glogerio Trumpą pamokimą apie užtarimą naudingų givių, kurį Oginskio užtarimu tikėjosi išleisti legaliai kaip Raseinių gyvulių globos dr-jos leidinį, bet leidimo spausdinti negavo. 1893 jo suraginta L. Didžiulienė-žmona parašė i** išleido savo Lietuvos Gaspadinę.

2) Kazys (g. 1906) lietuvių bibliografas JAV. 1940 Bibliografijos Žiniose išspausdino Anglų periodinė spauda Klaipėdos klausimu, 1945 rotatorium plačią Lietuvą liečiančių str. bibliografiją ,New York Times laikraštyje (Lithuanian affaires). Bendr. Bulletin of Bibliography žurnale 1932. Sudarė didelį laikraščiuose ir žurnaluose spausdintų liet. biografijų iškarpų rinkinį. Kurį laiką gyveno Nepr. Lietuvoje, studijavo VDU ir dirbo Eltoj. Buvo BALFo atstovas Europoje.

Baltramiejaus naktis istorijoje yra vad. skerdynės, kurias surengė Prancūzijos karaliaus Karolio IX (1560 — 1574) motina Kotryna Medici Paryžiuje 1572, naktį prieš šv. Baltramiejaus dieną. Mat, prie Karolio IX buvo įsigalėję hugenotai, ir Kotryna Medici bijojo, kad, jiems perdaug įsigalėjus, neteksianti valdžios. Hugenotais nusikratyti ji panaudojo Navaros karaliaus hugenoto Henriko vestuves. Kai į Paryžių suvažiavo daug hugenotų, Kotryna, gavusi iš sūnaus Karolio IX sutikimą, įsakė Paryžiaus gyventojams juos miegančius išpjauti. Jų buvo išpjauta ligi 2000, o visoje Prancūzijoje ligi 20.000. Norėdamas paslėpti skerdynių tikruosius motyvus, Karolis IX popiežiui ir užsienių valstybėms pranešė, kad hugenotai buvę susitarę sąmokslą prieš karalių ir katalikų tikėjimą, ir todėl jie buvę nubausti. Bet vėliau šitoks karaliaus darbas išėjo aikštėn.

Romier Catholiques et hugenots à la cour de Charles IX 1924.

Baltramiejiečiai — šio vardo dvi vienuolijos: 1) Armėnų vienuoliai bazilionai, išvaryti iš Armėnijos, 1307 įsikūrę Genovoje prie šv. Baltramiejaus bažnyčios. Todėl juos žmonės ėmė vadinti baltramiejiečiais. Ilgainiui jie priėmė vakarų apeigas ir pradėjo nešioti domininkonų abitą. Jie turėjo garsių žmonių, pvz. istoriką Gregorijų Bi-tijų. Dėl vidinių nesantaikų 1650 ordinas buvo panaikintas.

2) Pasaulinių bendrai gyvenančių kunigų vienuolija, įst. 1639 Baltramiejaus Holz-haųserio (1613 — 1658) ir 1680 popiežiaus Inocento XI patvirtinta. Jų tikslas buvo palaikyti kunigų pamaldumą ir uolumą pastoraciniam darbui. Vyskupų kviečiami, jie talkininkavo įvairių diecezijų pastoraciniam darbui Austrijoje, Ispanijoje, Lenkijoje. XVIII a. jie išnyko.

Baltramiejūnas Albinas (1905 II 27 Panevėžio aps. Smilgių vi, Gilbonių k. — 1941 VI 25 bolševikų nužudytas Rainių miškelyje ties Telšiais). 1922—1924 mokėsi Kauno kun. seminarijoje, paskiau pavasarininkų suaugusių gimn., 1928—1932 VDU teol. fil. fak. laisvasis klausytojas. Paskiau tarnavo Kretingoje, kur bolševikų buvo suimtas, įmestas Telšių kalėjiman ir bolševikams bėgant iš Lietuvos su kitais žvėriškai nužudytas. Gilbonio slapyvardžiu išsp. eilėraščių knygeles: Iš liepsnojančios krūtinės 1929, Sirenos skerdžia naktį 1935, Olimpo žiedai 1935, Aiškūs žodžiai 1940.

Baltramiejus (aram. Bar Thalmaj-Tal-majaus sūnus, lot. Bartholomaeus) apaštalas (šventė VIII 24). Daugelis sprendžia, kad evangelijose minimas 'Natanailis ir B. yra tas pats asmuo. B. skelbė Evangeliją Arabijoje, Frigijoje, Likaonijoje, paskiau buvo nuvykęs Armėnijon, kur atvertęs krikščionybėn Armėnijos karalių Polimijų. Dėl to karaliaus brolis Astiagas B. nukankinęs. Relikvijos 983 buvo atgabentos Romon.

Baltramiejus iš Bohemijos XII a. pranciškonas misininkas, popiežiaus Aleksandro IV įsakytas, pamoksluose raginęs Čekijos, Lenkijos, Moravijos, Austrijos ir Vokietijos riterius vykti į kryžiaus karą prieš jotvin-gus (arba sūduvius). Popiežius Aleksandras IV 1257 jį skyrė kandidatu į Luko-vo vyskupus, jotvingų krašte, bet pasipriešinus vokiečių ordino magistrui, B. konsekruotas nebuvo. (Lukov, Lukovo, vok. Lyck, liet. Lukas ar Lukai mst. stovi tarp Prūsų ežeryno p. dalies ir Augustavo mst., kryžiuočių užgrobtoje prūsų lietuvių žemėje).

J. Stakauskas Lietuva ir Vakarų Europa 1932; V. Gidžiūnas De missionibus Fratrum Minorum in Lituania 1950.

Baltramiejus I iš Pultusko 1459 — 1460 Žemaičių vyskupas. Apie jį M. Valančius Žemaitiu Wiskupisteje rašo, kad jis „par sawą nalabumą” papiktindavęs žmones ir kad dėl to žemaičiai ketinę ji užmušti. Bet B. pabėgęs į Kėdainius, atsisakęs vyskupystės ir daugiau Žemaitijon jau nebegrįžęs.

M. Wolonczewskis Žemaitiu Wiskupiste p. 70—71 1848.

Baltrėnas Baltramiejus (1861—1928 V 10) kunigas. 1885 baigė Kauno dvas. seminariją. Buvo Viekšnių vikaru, paskiau Medingėnų filialistu. Gabus muzikas, smuikininkas. Slap. Bal-nas ir kt. bendradarbiavo Nedėl-dienio Skaityme 1907, Šaltinyje nuo 1907, Viltyje 1907—1911, Vienybėje, Vilniaus Žiniose.

Baltris 1) Ansas (tėvas; 1835 III 31 — 1909 XII 12 Klaipėdos aps. Lėtukuose) Maž. Lietuvos pamokslininkas sakytojas, skelbdamas lietuviškai evangeliją, apkeliavo visą Maž. Lietuvą. Toks jo darbas padėjo daug Maž. Lietuvos lietuvių apsaugoti nuo apvokietinimo. Buvo iš Klaipėdos Sandoros kūrėjų. Dalyvavo ir Maž. Lietuvos lietuvis-

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai