Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/131

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


studentų ateitininkų choro vadovas. 1942 — 1944 Vilniaus teatro operos solistas. 1945 — 1946 tremtyje Tūbingeno lietuvių choro ir vyrų balsų okteto vadovas. Detmolde dalyvavo Sevilijos Kirpėjo statyme, atlikdamas Figaro vaidmenį. August-dorfe liet. gimn. muzikos mokyt, ir stovyklos bžn. vargoninkas. Vėliau vargoninkas ir choro vadovas Oldenburge. 1951—1953 St. Šimkaus vardo choro dirigentas Los Angeles, Calif. Nuo 1953 III 1 šv. Jurgio parapijos vargoninkas ir choro vad. Chicagoje. Kaip operos solistas B. žinomas savo vaidyba ir muzikos kultūra. Žymesni sukurtieji vaidmenys: Rigoletto, Figaro, Traviatoje Germont, Fauste Valentinas, Carmen Eska-milis.

Baltrušaity tė-Liūtlžiuvienė Petronėlė (g. 1895 Šakių aps. Būblelių vi. Vaitiškių k.). Mokėsi Rygos gimn., 1911—1914 Aušrinėje sl-apyv. Ašara, Vergė, V. A., V. J., Ąžuolas, V. J. A- spausdino eilėraščius ir vaizdelius. Ištekėjo už teisininko J. Liūdžiaus.

Baltrušaitytė Elena (Baltrush Helen, g. 1926 V 22 New Haven, Conn.) biochemike. 1947 gavo B. S. laipsnį University of Connecticut ir ten pat 1951 M. S. laipsnį. Nuo 1947 tame univ. dirba kaip atomo branduolio fizikė teoretikė ir chemijos dėstytoja. Nuo 1952 dirba Yale univ. biochemijos sk., tyrinėdama piktybinių navikų medžiagos apykaitos savybes. L. E. bendradarbė.

Kaitrusis Ignas (1864 Rietave — 1920 T. Rusijos kalėjime). Baigęs Liepojos gimn., 1882—1885 išėjo Petrapilio dvas. sem. ir 1885—1889 dvasine akademiją, ją baigęs teologijos magistru. Nuo 1889 Petrapilio dvas. semin. prof., Gatčinos klebonas ir Učilišče Prąvovedenija tikybos mokytojas. ' Vėliau Mohiliavo konsistorijos narys, 1902-1909 Petrapilio dvas. akad. kanonų teisės prof; 1903 teologijos dr. (disertacija De potesta-te jurisdictionis ecclesiasticae). Nuo 1909 prelatas ir Petrapilio dvas. semin. rektorius.

Baltstogė mst., rus.-vok. Bielostok, lenk. Bialystok, liet. sakoma ir Belastakas bei Balstogė, prie upės lenk. Biala, rus. Biela „Balta”—Supraslies (Narvos, Bugo, Vyslos) kair. int. Liet. būdv. balas ir baltas yra tos pačios rėikšmės. Bala „pala, pelkė, raistas; dumblas, purvynas; kūdra, ežeras” gali būti pavadinta nuo baltos spalvos arba, priešingai, veikiau balta spalva nuo balos „pelkės”; dar plg. Prūsų žemės Galindos srities pelkės-baltos-balos vardą Namoym-pelk arba Namuyun balt „Namajūnų pelkė-balta”. Tad ana upė bus savo seno vardo Balta arba Bala, ir todėl miestovardis Baltstogė ar Balstogė. Miestas įkurtas D. L. K. Gedimino 1320 Sūduvos-Jotvos žemėje, kur slavų negyventa: 170 km į žiemryčius nuo Varšuvos, 120 km į žiem. vak. nuo Lietuvos Brastos, 70 km į rytus nuo Lomžos, 70 km į pietvak. nuo Gardino, į žiemvak. nuo Balt-vyžio (Bieloviežo) girios. B. Trakų palati-nato, vėliau Lenkijos B. vaivadijos centras. B. apskrities vakarų kraštas ilgai buvo siena tarp Lietuvos ir Lenkijos. 1661 dovanotas Steponui čarnieckiui, vėliau atiteko Klemensui Branickiui. kuris XVIII a. B. pavertė savo rezidencija ir iš pagrindo perstatė ir pagražino. Todėl B. tuomet buvo vad; tos srities Versaliu. Miesto teises gavo 1749. Po 3-čio padalinimo atiteko Prūsams 1795—1807, kūrie čia norėjo sukurti vieną tokį naujųjų Rytprūsių centrą ir net a. 1796 projektavo čia leisti lietuvišką vokišką K. Milkės redaguojamą laikraštį.1807 B. atiteko Rusijai ligi 1919. 1808 B. srities administracijos centras. 1842 įjungta į Gardino gub. kaip apskritis. Apie tą laiką čia pradėjo kurtis audimo pramonė. Miestą augino ir jį kerta keli geležinkeliai. Per I pas. karą B, nusmuko, pramonė daugiausia su-silikvidavo, ir teliko odų; bei muilo fabrikų centru. Rotušė iš XVIII a., sena maža barokine kat. bžn. nuo 1617 ir naujoji nuo 1908, XVIII a. saksų statytojų grafų Bra-nickių pilis, kur karaliai Augustai II ir III gyveno.

Baltujis - pungžlys, gružlys, Žemaičiuose guirė — žuvis (Gobio fluviatilis).

Baltų Centrinė Taryba (Baltic Advisory Council) Britų kontrolinės komisijos 1946

Baltų Centrinės Tarybos Vokietijoje nariai su „Lietuvių žodžio” kolektyvu (Iš-kairės: M. Krikščiūnas, A. Tamošiūnas, L. Balsys, J. Kardelis, Pr. Naujokaitis, Br. Povilaitis)

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai