Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/133

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


ja; g i n t i , si. žLną (n minkštas) „pjaunu” ir gunioti , prs. guntwei „varyti” , si. g u n a t i „t. p.” ; t i m s r a s „palšai raudas” lat. timsa : tumsa „tamsa” , si. tbma „t.p.” ir dumti , lat. d u m t „niauktis” , prs. d u m s 1 e „pūslė , dūmą „pučiu” ; 3. kirčiavimo vienodumas, pvz. dūmai , lat. d ū m i ( u turi cirkum-fleksą) , rus. d y m, d y m a , o skr. d h ū-m a s, gr. t h y m o s „noras pyktis” ; be to, bendras kirčio perkėlimas (F. de Saussure’o - Fortunatovo dėsnis), pvz. ranka:ran-k ą, rus. ruka : rūku , kuris kitoms ide. kalboms svetimas. Morfologijoje: 1. nauja o-kamienių vn. km. galūnė -a , pvz. vilko, lat. vilką (iš * vilką), si. * vblka , kur kitos kalbos turi ide. -osyo, pvz. skr. vrkasya ; 2. taip pat skirtinga bendra d g. nd. galūnė -mus , pvz. vilką-mus , sL * vblkomu , plg. skr. vrkebhyas ; 3. tik B. ir slavų kalbos pažįsta įvardžiuotinius būdvardžius : gerasis , gero-ji , lat. labais , laba (iš * labaji), si. dobru-jb, dobra-ja. Visų daugiausia bendrybių žodyne. Yra per šimtą žodžių, vienodų lytimi ir reikšme tik B. ir slavų kalbose. Pvz. veiksmažodžiai: bėgti , lat. bėgt — rus. begu; ganė-t i — si. g o n ė t i , ganyti , lat. g a nl t — si. goniti , ieškoti — si. iskati, laupyti — rus. lupi t’ , maišyti — rus. mesi t’ , mainyti — si. mėnit i..., kūno dalys : galva — rus. g o 1 o v a , ranka — rus. ruka,naga, prs. nage „koja” — rus. noga , pirštas — rus. perst, delną — d 1 o n , prs. i n s u w i s „liežuvis” — si. j ę z y k , piršys — rus. persi , plaučiai — pluca , prs. n a-g u t i s „piršto nagas” — rus. n o g o t’ , pentis — p i ę t a..., gyvuliai ir paukščiai: avinas — si. ovbnu , babras — rus. bobr, ėlnis — si. elenb , ežys — si. ježu , kiaunė , prs. k a u n e — si. kuna, karvė — korova, gilna „toks strazdas”, lat. d ’ z i 1 n a „genys” — si. ž B 1 n a „juodasis genys” , varna, varnas — v o r o n a , v o r o n (kirtis!) , šarka — soroka , kovarnis — ukr. kavoron,slanka — sląka,sluka, p u t y t i s „viščiukas” — si. p u t i š t b „paukščiukas”, pylė „antis” — serbų p i-1 e „jauna višta”..., augalai: liepa — lipa, k r (i) a u š ė — bulg. kruša , kermušė „laukinis česnakas” — rus. č e r e m š a , eglė (< * edlė , plg. prs. adle) — j o d 1 a, šermūkšlė — rus. čeremucha , papartis — rus. p a p o r o t’ ..., šiaip daiktavardžiai : draugas — rus. d r u g , lankas — rus. luk, jaunikis — si. j u n b c b , pirtis — si. pbrtb , klėtis — rus. klet’ , talka — rus. t o 1 o-k a , ašmas — si. o s m u.

Tačiau yra vėl kitų ypatybių, griežtai skiriančių šias kalbas. Ide. s B. K. tik po r ir k išvirsta š , pvz. veršis : lot v e r-r e s (< * verses) „kuilys”, šikšna (< šik-sna, plg. liep-sna) , o slavų kalbose tas pats s per pereiginį š laipsnį yra išvirtęs ,ch ne tik po r, k, bet ir po u, i, pvz. si. vbrchu -viršus : plg. skr. v a r š m a n — „kalva” , si. rechu (< * rekchu (< * rėksom : reką) „sakiau” , si. suchu — sausas, skr. š ö š a s , dg. vt. si. trbchu - t r i s ü - skr. t r i š u. Kadangi šitas garsų dėsnis bendras slavų ir sanskrito kalboms, tai jis bus ėmęs veikti slavams su arijais dar kaimynuose tebegyvenant, — vadinasi, prasaviškojoje gadynėje. Taigi, šis labai skirtingas ide. s likimas prieštarauja kaikurių (daugiausia slavų ir vokiečių) kalbininkų spėjamai baltų-slavų prokalbei. Pripažinus bendrą prokalbę, reikėtų laukti pereiginių baltų-slavų tarmių. Tiesa, kaikurių Makedonijos tarmių negalima aiškiai priskirti nei ser-bams-kroatams, nei bulgarams, o iš kitos pusės, kuršių kalba vėl laikytina pereigine tarp lietuvių, latvių ir prūsų kalbų, bet B. ir slavų kalboms kaip tik visiškai trūksta tokio jungiamojo ryšio. Vadinasi, artimos giminės yra šaka su šaka, bet ne atskiros tų šakų kalbos. Dėl to B. ir slavų prokalbės tegali būti išriedėjusios tik iš dviejų artimų ide. prokalbės tarmių. Šiedvi tarmės, jau prokalbei suskilus, glaudžioje kaimynystėje gyvendamos „baltų - slavų epochą” (Endzelynas), ir įsigijo tų bendrų naujada-rinių, ypač žodyno, ypatybių, kurios jas atskyrė nuo kitų ide. kalbų. Vėliau abi prokalbės, atrodo, viena nuo antros nutolusios (Rozwadowski), ir tik istorinių laikų pradžioje vėl randasi glaudesnių santykių.

2. Germanai yra seni kaip slavų, taip ir baltų kaimynai. Tatai suprantamos ir kai-kurios bendros kalbinės ypatybės. Gotų kalbos dg. nd. wulfam (iš to vokiečių den Wölfen), nors ir nevisiškai identiškas, bet vis tik jungtinas su baltų ir slavų - m u s. Čia visų formantų -m- atsiskiriama, pvz. nuo skr. vrkė-bhyas , lot. h o s t--ibus, galų Matr-ebo. Ypačiai charakteringa skaitvardžių 11 ir 12 vienoda daryba : vienuolika —• gotų a i n - 1 i f , dvy-lika — gotų t w a - 1 i f , kur -1 i k a ir -1 i f (< * liqu) senųjų kelintinių skaitvardžių liekas „vienuoliktas” , antras liekas „dvyliktas” liudijimu neatskirtini nuo likti.

Baltų prokalbės skilimo schema. Banguota linija pažymėta artimumas, o brūkšninėmis strėlėmis-iš-nykusiųjų kalbų pėdsakai

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai