Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/140

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


dilučių (šen. lietuvių amžinosios ugnies saugotojų) nemini.

W. Mannhardt Letto-Preussische Goetterlehre 1936; Z. Ivinskis Medžių kultas lietuvių religijoje — So-ter 1938—1939; M. Gimbutienė Senoji lieuvių religija — Aidai 1953 N. 1; J. Balys Lietuvių tautosakos skaitymai 1948; H. Bertuleit Das Religionswe-sen der alten Preussen — Prussia 1924; L. Ada-movičs Senlatviešu religija, Vestures Atzinas un Tėluojumi 1937.

Baltūsis 1) Motiejus (1876 Šakių aps. Barzdų vi. Gerulių k.-1923 Maskvoje). Baigęs prad. mokyklą, nuo 1892 vertėsi liet. spaudinių platinimu Pilviškių apylinkėje. 1895 drauge su kitais slaptai pakeitė rusiškus kaimo vardų užrašus (lenteles) lietuviškaisiais. 1899 suimtas, kelis mėnesius išlaikytas Suvalkų kalėjime. Nešiojo į Prūsus Varpo ir ūkininko redakcijos rankraščius. A. 1900 išsikėlė į Vilnių, kur, prisidengęs knygrišio amatu, platino lietuviškus spaudinius. 1902 pabaigoje Vilniaus glžk. stotyje suimtas su dideliu lietuviškų socialdemokratų spaudinių transportu ir nuteistas 3 metais kalėjimo. Bausmę atlikęs, nuo 1905 pabaigos ligi 1906 IV dirbo su Vaclovu Biržiška ir Stikliute LSDP slaptoje spaustuvėje Vilniuje, kurią, žandarams susekus, suspėjo išgabenti prieš pat policijos atėjimą. Po kelerių metų už politinį veikimą vėl buvo suimtas ir 1911 ištremtas į Irkutsko gub. 1923 grįžęs iš Sibiro į Maskvą, badaudamas susirgo ir nė kieno nepasirūpintas mirė. Spaudos draudimo laikais slapyv. Diegas ir Gerasis bendr. ūkininke 1895, 1900, 1901, Vien. Liet. 1898, 1901, paskiau Žarijoje 1907.

2) Saliamonas (g. 1899 IV 23 Marijampolės aps. Antanavo vi. Skučiškės k.) 1915—1918 Pilviškiuose vaistinės mokinys. 1921 baigė Marijampolės gimn. 1922—1926 dirbo Švietimo Ministerijos Knygų Leidimo Komisijoje korektoriumi, kalbos taisytoju, sekretoriumi, redaktoriumi ir švietimo Darbo bendradarbiu. 1926 baigė Liet. Univ. teisių fakultetą. 1926—1927 Kauno apygar-dos teismo sekretorius. 1927—1931 Marijampolės taikos teisėjas. 1931 — 1934 Kauno apyg. teismo teisėjas ir vyr. žemės tvarkymo komisijos narys. 1934—1938 Lietuvos Apeliacinių Rūmų teisėjas, 1939—1941 Vyriausio Lietuvos Tribunolo teisėjas. 1941 1944 Apeliacinių Rūmų pirm. ir teisėjų eg-zamininės komisijos pirm. 1940—1941 Vilniaus universiteto teisių mokslo fak. docentas.

Visuomeninėje veikloje dalyvavo nuo gimnazijos laikų kaip Aušrininkų organizacijos narys, vėliau Valstiečių Liaudininkų Sąjungoje, Lietuvos Teisininkų draugijoje (jos revizijos komisijos narys). Tremtyje grutę metų VLIKo kontrolės komisijos narys, VLIKo konferencijų dalyvis, iš Lietuvos Teisininkų Draugijos tremtyje organizatorių ir pirmasis jos pirmininkas. Organizavo Lietuvių Bendruomenės Vyriausiąjį Teismą ir buvo jo pirmuoju pirmininku. Liet. Bendruomenės apyl. teisėjas Wūrz-burge ir Schweinfurte ir IRO teisinis tarėjas Schweinfurte. Nuo 1949 JAV.

Baltų Studentų Federacija įsteigta 1953 X 31 New Yorke. Jai priklauso latvių ir estų studentų pasaulinės s-gos ir Liet. Stud. S-ga. Jos tikslas, tęsiant SELL ir Baltų Studentų Tarybos (Vokietijoje) darbą, suartinti baltų studentus tarpusavyje ir atstovauti juos tarptautinėje viešumoje. Pirmuoju pirmininku išrinktas lietuvis K. Kudžma.

Baltušis Juozas (g. 1909) lietuvių komunistų rašytojas, Pergalės žurnalo redaktorius. Žinomesni B. raštai: novelės Savaitė prasideda gerai 1940, Baltieji dobiliukai 1943, pjesė Gieda gaideliai.

Baltušis-žemaitis Feliksas, kilęs iš Telšių apyl. ir I pas. kare patekęs Rusijon. 1918—-19.19 su bolševikų kariuomene dalyvavo puolime prieš Lietuvą ir Šiauliuose bergždžiai mėgino suformuoti žemaičių bolševikinį pulką. Vėliau Maskvos karo akademijoje dėstė kavalerijos istoriją ir taktiką. 1940 VII 12 bolševikams Lietuvą okupavus, buvo brigados generolo laipsniu paskirtas vad. Lietuvos liaudies kariuomenės „vadu”, bet Vitkauską paskyrus teritorinio korpo vadu, jis tebuvo paskirtas korpo vado padėjėju. Paskiau buvo atšauktas į Maskvą.

Baltuška Justinas (g. 1873 IX 15 Užpalių vi. šeiminiškių k.) kaimo jaunimo organizatorius Ukmergės aps., paskiau 1904—1906 veiklus revoliucinio sąjūdžio Lietuvoje dalyvis LSDP eilėse. 1907 buvo priverstas bėgti į JAV.

Baltų Taryba, Vokietijoje, sudaryta iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos politinių vadovybių atstovų. Ji svarsto visus politinius klausimus, liečiančius tris Pabaltijo valstybes, ir derina žygius, kurių imamasi kovoje už tų tautų laisvę tarptautinėje plotmėje.

Baltų tautos indoeuropiečiams priklausanti tautų grupė Baltijos jūros pietų rytų atkraštyje, kuriai priskiriami dabartiniai lietuviai, latviai, XVIII a. pradžioje suvokietinti prūsai, XVI a. sulatvėję kuršiai ir žiemgaliai bei sėliai, išnykę XIV a. šis kuopinis B. T. vardas kalbotyroje vartojamas siauresne prasme nei geografijoje, kur juo vadinamos visos Pabaltijo tautos, taigi ir lietuviams-latviams krauju bei kalba visai svetimi estai, lybiai ir suomiai. Vardas pasidarytas iš Baltijos jūros, kurios etimologinė reikšmė betgi nieko bendra neturi su mūsų žodžiu baltas. Pirmą kartą Mare Balticum pamini XI a. chronistas Adomas Bremenietis; jis tą vardą bus paėmęs iš romėnų rašytojo Plinijaus Senojo (23-79), kuris pasakoja apie kažkokią didelę salą Balcia ar Balti a, graiko Timajaus (ca.

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai