Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/145

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


nuolat gyva, o iš svarbiausiųjų jos objektų buvo Baltijos gintaras. Pirmieji geležies dirbiniai pietryčių Pabaltijy pasirodo VI a. pr. Kr. Svarbesnieji Europos bei Azijos ekonominiai, politiniai bei kultūriniai pasikeitimai šiokiu ar tokiu būdu atgarsėjo baltų kultūroje, veikdami jos bangavimo kilimą ar kritimą. II tūkstantm. pr. Kr. antroje pusėje kultūros kilimui ¡takos turėjo Graikijos Mikėnų kultūros klestėjimas, tarp kurios ir vid. bei š. Europos vyko ekonominis bendradarbiavimas. Dunojaus srities kultūra buvo tarpininkė tarp Baltijos pajūrio tautų ir p. Europos. I tūkstantmečio pr. Kr. pradžioje susimezga ryšys su Juodosios jūros sritimi ir Kaukazu. Tai įrodo importuotieji arklio aprangos dalykai bei papuošalai, rastieji Rytų Prūsuose. Tuomet prekybos keliu iš Maž. Azijos arba iš Sirijos į Lietuvą patenka hetitinės žalvarinės dievukų statulėlės (Šernuose prie Klaipėdos rastoji vaizduoja hetitų dangaus dievą Tešubą). VII—V a. pr. Kr. ryškus medžiaginės kultūros iškilimas sietinas su intensyvia gintaro prekyba tarp Dunojaus srities (Hallstatto kultūra) ir Italijos (etruskų kultūra). Tai rodo importuotieji daiktai, rastieji palei Vyslą. Tarp 550 ir 400 pr. Kr. klajokliai skitai nuo Juodosios jūros srities skverbėsi į vid, Europą ir net siekė Vyslos žemupį. Jų antpuolius čiabuviai atlaikė konsoliduotomis jėgomis ir gerai įrengtomis tvirtovėmis. Tų tvirtovių viena buvo pastatyta ežero iškyšulyje iš visos eilės namų bei gatvių, mediniais palisadais, grioviais, bokštais sutvirtinta, vandens apsemta, ir todėl išlikusi iki mūsų laikų su visu savo inventoriumi. Ši didžioji pietryčių Pabaltijo archeologijos atrakcija surasta Žnino aps. Biskupine š. Lenkijoje. Joje rastasis inventorius priklauso vakarų baltų kultūrai, nors ir jos tyrinėtojai lenkų archeologai baltams jos pačios nepriskiria. Sustabdžius skitų įsiveržimus, a. 400 pr. Kr. vakarų baltai pasistūmė į pietus pagal Vyslą ir v. Būgą (Vokiečių archeologai šią baltų ekspansiją sieja su rytų germanų arba bastarnų ekspansija. Bet archeologiniais duomenimis tai neįrodoma). Kitais šimtmečiais pr. Kr. prasidėjusi stipri keltų ekspansija į rytus iš vid. Europos baltus suspaudė senojoje teritorijoje, bet į tos teritorijos širdį neįsibrovė. Apie II a. pr. Kr. germanų kraustymasis į pietus užkliudė vak. baltų dalį. Tais amžiais medžiaginėje baltų kultūroje pastebima keltų ir germanų įtakos. Bet jau apie Kr. gimimo laikus naujas baltų kultūros židinys susikuria Nemuno srityje, iš kur jis spinduliuoja toliau į šiaurę. Kulį fu os apogėjo pasiekta pirmaisiais amž.

Sutvirtintas kaimas iš 550—400 pr. Kr. atkastas Biskupin’e vt., š. Lenkijoje, greičiausiai vakarų baltų kilties pastatytas nuo skitų antpuolių gintis

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai