Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/146

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


Kr. g., Romos imperijos kultūros žydėjimo laikotarpiu. Rytų Prūsuose, Lietuvoje, Latvijoje ir rytinėse baltų srityse klesti nepaprasto augštumo kultūra. Tūkstančiai tyrinėtų kapų, ypač Rytų Prūsuose ir Lietuvoje, kur rasta ne tik puodų, ginklų, įrankių, individualaus meninio skonio labai įvairių papuošalų — segių, apirankių, antkaklių, antsmilkinių, apgalvių, antkrūtini-nių grandinių, smeigtukų, žiedų, gintaro ir stiklo karolių, bet ir drabužių liekanų, kepurių, tualeto reikmenų, veidrodžių, žalvarinių vazų, romėniškųjų pinigų, — visa tai leidžia atkurti apyvisį to laikotarpio gyvenimo vaizdą. Turtuoliškai palaidotieji žmonės rodo socialinės nelygybės ženklus, nors ir varguoliškųjų kapų skaičius palyginti mažas. Kapų ir kapinynų didelis skaičius rodo, kad kraštas buvo tirštai gyvenamas. Naujais akstinais besinaujindama, ta

Baltų protėviu ekspansija i šiaurės rytus apie 1800—1700 pr. Kr. Skersinėmis linijomis pažymėtas plotas yra šiaurinių indoeuropiečių protėvynė II-jo tūkstantmečio pr. Kr. pradžioje

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai