Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/159

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


komitatų, austrų atkariautų iš turkų. 1849 bendru Kroatijos, Slovėnijos ir Dalmatijos B. buvo paskirtais gen. Jelačič (m. 1859). Toks bendrasis šių sričių B. Zagrebe rezidavo ligi 1918 XIX—XX a. B. padėjo kroatams spirtis prieš vengrų norą juos nutautinti. Priešintas leido plati B. kompetencija, nes be B. sutikimo nė vienas įstatymas neįgydavo Kroatijoje galios. Per visus laikus B. kroatams buvo jų savarankiškumo simbolis.

Bati (lot, bannum, bannus) viduramžiais v. Europoje, labiausiai Merovingų ir Karolingų frankų valstybėse galiojusi 1) Karaliaus teisė įsakymams bei draudimams skelbti ir jų nesilaikantiems skirti pabaudas. Tuo pačiu terminu buvo vadinami ir patįs įsakymas bei jo veikimo sritis (pr. bannlieu, vok. Bannmeile). ši teisė lietė: a) kariuomenės B. (pr. herban, vok. Heer-bann), karaliaus ar kun-čio teisę kariuomenei šaukti ir jai vadovauti; b) globos B. (lot. bannitio in verbum regis, vok. Schutz-bann, Friedensbann), teikiamą atskiroms vietoms (mugėms, aikštėms), korporacijoms ar atskiriems asmenims; c) B. perleidimo teisę atskiriems asmenims ar korporacijoms — medžioklės, žūklės, malimo, kepimo, vynuogių rinkimo, šienavimo; d) teisimo ir baudimo B.

2) Bažnyčios teisė atskirti nusidėjėlį nuo dalyvavimo jos gyvenime, ekskomunikuoti: a) mažasis B. atskyrimas nuo sakramentų ir bažnytinių pareigų ir b) didysis B. atskyrimas nuo dalyvavimo mišiose, nuo bažnytinio laidojimo ir tt. Bažnyčios B. viduramžiais buvo susietas ir su valstybiniu atskyrimu nuo bendravimo su kitais, nuo įstatymų globos, nuo civilinių teisių.

Bana VII a. pr. Kr. indų rašytojas, gyvenęs Kanodžos karaliaus Haršavardhanos dvare. Karaliui jis paskyrė savo didžiausią romaną Haršačarita (Haršos gyvenimas bei žygiai). Kitą romaną Kadambari baigė jo sūnus. Be to, parašė dramas Pravatiparnai-ja ir Ratnavali, lyrikos knygą Čandisataka.

Banaitis 1) Saliamonas (1866 VII 15 Šakių aps. Sintautų vi. Vaitiekupių k. — 1933 V 4 Kaune). Spaustuvininkas, leidėjas, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras. Mokėsi Marijampolės gimn. ir Petrapilio buhalterijos ir komercijos kursuose. Jau senatvėje, 1926, buvo stojęs į Lietuvos univ. teisių fak. Anksti įsitraukė į lietuvišką darbą, ir 1890 padeda Varpo ir ūkininko redakcijoms tvarkyti jų administracinius ir redakcinius reikalus. Spaudą atgavus, 1905 sumano organizuoti spaustuvę Kaune. Rusų administracijai darant kliūčių, jis, norėdamas jas pašalinti, formaliai apsiima leisti prorusišką laikraštį Lietuvos Balsą, kuriam buvo gavęs leidimą Antanas Daukša. Šiam padėjus spaustuvei leidimą gauti, B., norėdamas pakirsti lietuvių visuomenei kenksmingą to laikraščio tendenciją, sąmoningai tvarko jį taip, kad nuo jo atšoktų prenumeratoriai: sąmoningai naikina kai-kuriuos Daukšos duodamus rankraščius, o kitus pasuko rinkėjams taip rinkti, kad būtų kiek galint daugiau neišskaitomų vietų ir korektūros klaidų. Kad ir gubernatorius palaikydavo Daukšą, šitokiomis visokiomis priemonėmis B. vistiek privertė Lietuvos Balsą likviduotis, ir tokiems priešlietuviš-kiems laikraščiams leisti užkirto kelią. 1905 pradėjuisioje veikti savo pirmojoje Kauno lietuviškojoje spaustuvėje B. ligi I pas. karo pradžios išspausdino ir iš dalies ir pats savo lėšomis išleido ligi 1% miliono egzempliorių knygų ir ligi 2 milionų laikraščių numerių. Daugiausia spausdino Šv. Kazimiero Draugijos leidinius ir laikraščius:

Draugiją, Ateitį, Vienybę, Pavasari, Lietuvaitę, Garnį, Viensėdį, Bažnytinę Apžvalgą, vokiečių okupacijos pradžioj Kauno Žinias, Lietuvos Mokyklą. 1918 jis ją pardavė Šv. Kazimiero Draugijai, ir nuo tada ji pavadinta Šviesos spaustuve. I pas. karo vokiečių okupacijos metu B. spaustuvėje buvo spausdinami ir slaptieji prieš vokiečius nukreipti atsišaukimai.

Vokiečių okupacijos metu B. išgavo leidimą pirmajai lietuvių gimnazijai (Saulės, vėliau Aušros) Kaune steigti ir pats įsteigė Kaune 12 lietuviškų prad. mokyklų, pats jų inspektoriumi likdamas. 1915 lietuvių, vokiečių ir lenkų kalba leido Kauno Žinias. 1916 II 2 kartu su kun. A. Dambrausku, J. Kriaučiūnu paruošė Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos deklaraciją su atitinkamu konstitucijos projektu. Jis tai slapta išspausdino ir išplatino, bet Lietuvos visuomenėje jos pritarimo nerado. Dalyvavo 1917 Vilniaus konferencijoje ir buvo išrinktas Lietuvos Tarybos nariu, o 1918 II 16 pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo aktą. Nepriklausomai valstybei kuriantis, padeda organizuoti /Savanorių kariuomenę. 1919 buvo Šakių aps. viršininku. 1920—1922 organizavo politinę bei ekonominę Lietuvos Žemdirbių Sąjungą ir 1919— 1923 redagavo šios sąjungos organu virtusį Žemdirbių Balsą. Ten pasirašydavo savo pavarde ar slapyvardžiu Vaitiekupiūnaa Buvo iš Prekybos ir Pramonės banko steigėjų. Organizavo ir Lietuvos garlaivių akcinę bendrovę. Paskutiniuosius savo gyvenimo metus dirbo Kauno užmiesčio autobusų stoties viršininku. Spaudoje bendradar-

S. Banaitis

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai