Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/161

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


čią dieną įst. pirmą Anglijos lietuvių draugiją — Vienybės Lietuvių Rymo-Katalikų. 1900—1902 buvo Virbalio vikaru, paskiau Seinų seminarijos prof. Yra kovojęs už lietuvių kalbos teises Seinų vyskupijos bažnyčiose.

6) Valteris Kristupas (g. 1918 IX 26 Karaliaučiuje) muzikas. 1932—1935 mokėsi Tilžės vargoninkų mokykloje, bet iš jos dėl lietuviškosios veiklos buvo pašalintas. 1937 persikėlė į Kauną, kur 1939 baigė Aušros gimn. 1939—1941 VDU ir Vilniaus univ. '.studijavo teisės fak., o Kauno konservatorijoje lankė vargonų klasę. 1940 Vilniaus miesto orkestro (vėliau Vilniaus filharmonijos) gaidų bibliotekos vedėjas, 1941 drauge su orkestru perėjo į radiofono tarnybą, ir buvo perkeltas į Kauną. 1943 pavasarį atsistatydinęs iš pareigų radiofone, vokiečių buvo išgabentas į Vokietiją, bet nuo rudens grįžo Vilniun ir čia Vilniaus operoje ėjo akompaniatoriaus pareigas, drauge Vilniaus muzikos mokykloje studijuodamas dirigavimą iš J. Kačinsko. 1945— 1946 vadovavo Haffkruge (prie Lūbecko) Tėvynės Garsas ansambliui, 1948—1949 vedė Spakenbergo liet. kolonijos chorą. 1949—1952 amerikiečių emigracinės organizacijos IRC atstovas Stuttgarte; nuo 1952 dirbo Voice of America Mūnchene liet. skyriaus redakcijoje. 1950-1951 studijavo kompoziciją Stuttgarto augštojoje muzikoįs mokykloje. Jo rūpesčiu Hamburgo ir Stuttgarto radiofonai aprūpinti lietuviškomis plokštelėmis. Parašė kantatą Lietuva, Lietuva, tu, kaip saulė, gyva; išleido savo har-honizuotą 34 liet. evangelikų giesmių rinkinėlį 1951. Yra parašęs 40 įv. dainų chorui su solistais ir simfoniniu orkestru.

Banalus visų kartojamas, tuo savo reikšmės nustojęs, nuvalkiotas.

Bananas (Muša sapientum L.) Musaceae šeimos atogrąžų kraštų augalas. B. vaisiai turi daug krakmolo ir .cukraus. Vienas augalas kasmet duoda ligi 1 ctr. vaisių. B. valgo žalius, keptus, džiovintus, marinuotus. Lapai vartojami stogams dengti, prekėms vynioti ir duoda dar vad. Manilos kanapėmis plaušus virvėms, rezginiams ir popieriui dirbti. Kaikurios rūšys, pvz. Muša textilis Nees iš Malajų salyno, neduoda valgomųjų vaisių, bet daug plaušų. Atogrąžų kraštuose dauginasi vien ūgiais, kurių prie kiekvieno augalo daug iš žemės išauga. Vaisius nurinkus, senai? liemuo nyksta, o augintas iš ūgio jaunas augalas jau antrais metais duoda vaisių. Muša ensete Bruc. iš Abisinijos Europoje vartojamas sodų dekoraciniu augalu.

Banana salos trijų salų ugniakalnių kilmės salynas v. Afrikoje prie Sierra Leone krantų. Klimatas sveikas ir vėsesnis, nekaip artimųjų žemyno pakraščių.

Bananėdžiai (Musophagidae) kopikų (Scansores) būrio paukščių šeima, pjūkliš-kais snapo kraštais, trumpais, apvaliais sparnais. Gyvena augš-tuose Afrikos miškuose. Minta vabzdžiais, uogomis ir kt. vaisiais, kuriuos ryja kartu su kauliukais. Balsas skardus, kartais panašus į žmogaus juoką, vištų kųdakojimą, šunų lojimą. Aprašytos 39 rūšys, suskirstytos septyniomis šeimomis.

Bananiniai (Musaceae) vienaskilčių (Mo-nocotyledones) Scitaminalės eilės augalų šeima. Daugumas yra medžio pavidalo žolės. Dideli kuotuoti lapai su viena stipria briauna viduje. Vaisius dėžutė ar uoga. Svarbiausios gentys: bananas-Musa, Rave-nala, Strelitzia. Atogrąžų kraštuose yra ligi 70 rūšių.

Banat p. r. Vengrijos žemumos dalis tarp Dunojaus, Tisos, Maros upių ir Karpatų kalnų. Romos imperijos laikais Trajanas čia apgyvendino romėnų kolonistus. Tautų kilnojimosi laikais čia įsiverždavo gotai, vandalai, hunai, langobardai, avarai, bulgarai. IX a. čia įsigyveno rumunai ir serbai, kuriuos vėliau vengrai nustūmė prie Karpatų ir Dunojaus. XVI—XVIII a. čia vyko nuolatinės turkų, vengrų ir vokiečių kovos. 1718 B. atiteko Austrijai. Marijos Teresės laikais čia apsigyveno daug vokiečių — švabų. Dirvos derlingos, klesti žemės ūkis. Rytų dalyje, B. kalnuose, iškasama akmens anglies ir geležies rūdos. 1920 Trianono sutartimi rytų B. dalis 18.700 km2 su 1 mil. gyventojų atiteko Rumunijai, vakarinė dalis 9300 km2 su 560.000 gyv. Jugoslavijai ir 271 km2 su 18.500 gyv. Vengrijai. 1947 a. 150.000 vokiečių buvo iškelta į v. Vokietiją. Žymiausias mst. Temešvar.

Banatai Transilvanijos Alpių v. dalis Rumunijoje. Kalnai ligi 1440 m augščio. Iškasama akmens angliete ir geležies rūdos. Pramonės centrai Oravica, Steierlak, Rešitca.

Banbury Anglijos mst. Oxfordo grafijoje. 14.000 gyv. (,1950). Apylinkėje Broughton pilis iš XIV a. įst. 1125 ir ilgai buvo norma-nų tvirtovė. XVII a. žymus puritonizmo centras.

Baneevičius 1) Antanas (1877 Vilkaviškyje — 1937 VII Bellshill, Škotijoje), Petro brolis, drauge su šiuo 1897 atvykęs Skotijon. Organizavo lietuvių chorus ir rengė jų koncertus. Parašė nemažai dainų ir giesmių. Bendradarbiavo Vaidelytėje, Išeivių Drauge.

2) Petras (1873 Vilkaviškyje — 1949). Prad. mokslą ėjo Vilkaviškyje, gimn. Marijampolėje, vėliau raštininkavo Vilkaviš-

Bananėdis

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai