Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/166

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


Lietuvoje pirmieji sistemingi ž. ū. bandymai buvo pradėti apie 1910 Kėdainių aps. Baisogalos dvare, o pirmoji B. S. buvo įst. 1923 Dotnuvoje prie Žemės Ūkio Technikumo (vėliau Žemės ūkio Akademijos). Maždaug tuo pat metu buvo įsteigtos Joniškėlio, Rumokų ir kitos B. S. Visų tų stočių darbui koordinuoti prie žemės_ūkio Rūmų Kaune dirbo Lietuvos Žemės Ūkio Tyrimo Įstaiga.

Metodas. Biologinių reiškinių tyrimo metodą nagrinėja biometrikos mokslas, kuris yra pagrįstas matematiškais statistikos dėsniais. Tie dėsniai labai daug padėjo įv. biologijos mokslo klausimus spręsti bei sąryšį tarp atskirų veiksnių nustatyti. Patikimiems tyrimo duomenims gauti paprastai daromi keli, keliolika ar net daugiau kartojimų ar stebėjimų, iš kurių surandamas vidurkis ir, matematikos dėsniais remiantis, apskaičiuojama klaida, t. y. galimasis nuo vidurkio nukrypimo dydis, nepareinantis nuo tyrėjo, savo kilme yra atsitiktinis. Klaidos didumas yra bandymo tikslumo matas, padedąs surasti skirtumo patikimumą tarp dviejų tiriamųjų dalykų (pvz. tarp dviejų veislių, tarp dviejų žemės dirbimo metodų).

Žemės ūkio bandymų metodikos srityje šiais laikais yra daug patobulinimų. Anglų statistikas R. A. Fisher XX a. trečiojoje dešimtyje patobulino ir plačiai pradėjo vartoti statistikos dėsnius lauko bandymų ir apskritai biologinių tyrimų srityje. Jo matematiškai pagrįsti dėsniai apie variacijų analizę davė pradžią dabar vad. statistiniams metodams. Svarbi to metodo žymė yra ta, kad atskirų bandymo narių, stebėjimų ar kartojimų parinkimas, išdėstymas, yra atliekamas ne sistemingai, bet atsitiktinai, dažnai burto keliu, šia žyme remiantis, metodai dažnai ir skirstomi į sisteminguosius (seniau vartotuosius) ir statistinius (Fisher). Statistinio metodo didelis pliusas yra tas, kad, juo vadovaujantis, galima tirti: a)kelis klausimus vienu bandymu, b) neribotą narių, pavyzdžiui veislių 'skaičių ir c) šis metodas geriau įgalina pašalinti klaidas, atsiradusias dėl dirvožemio nevienodumo. Todėl nenuostabu, kad dabar visuose kraštuose mokslinio tyrimo darbe imamas vartoti statistinis metodas. Tuo metodu yra pagrįsta ir naujoviškoji biometrika.

J. Tonkūnas Lauko bandymai 1940; R. A. Fisher Statistical methods for research workers 1948; W. G. Cochram and G. M. Cox Experimental designs 1953.

Bandinė iš prėskučių (gėlučių), t. y. šli-žikų (lenk.) ar gnaibytinių atskiestame aguonų piene Kūčių valgis.

Bandininkas, -ė šeimos narys arba samdinys, kuriam sėjama arba duodama banda. Seniau B. buvo nuolatiniai šeimos nariai, kurių vienas brolis šeimininkaudavo, t. y. rūpinosi visos šeimos maitinimu ir ūkio trobesiais, o kiti broliai ir seserys gyveno ir dirbo tame pat ūkyje. Kaip mokestis tiems šeimos nariams buvo sėjamas sutartas kiekis sėmenų arba duodamas užsiauginti gyvulys. B. vyras turėdavo iš savo bandos nusipirkti, jei nebuvo sutartas reikalingas kiekis milo, viršutinius išeiginius drabužius bei apavą (darbo drabužius ir apatinius skalbinius duodavo šeimininkai), o B. moteris iš bandos ausdavosi visus sau reikalingus drabužius kasdienai ir išeigai. B. samdiniai buvo aprūpinami tik darbo drabužiais ir apavu. B. pradėjo nykti mūsų kaime XIX a. gale, nors daug kur Lietuvoje buvo išlikę ligi 1940. B. minimi Lietuvos dokumentuose nuo XVI a. pradžios.

Banditas (it. bandito iš it. bando, vok. Bann, trėmimas, paskelbimas apie kieno ištrėmimą) ištremtasis, vėliau — profesionalas nusikaltėlis, papirktasis galvažudys, plėšikų gaujos narys. Banditizmas išgarsėjo Italijoje XIII—XIV a., kai miestai dažnai tremdavo politinius nusikaltėlius. Šie slaptai kovai su valdžia susijungdavo j tam tikras organizacijas. Iš tokių organizacijų išaugo profesionalų nusikaltėlių gaujos, kurių nariai (vad. dar bravi, vėliau briganti) už pinigus žudydavo betką ir versdavosi profesionaliu plėšikavimu. Tų organizacijų liekanų liko ligi mūsų laikų, kaip Camorra arba Mafia. Lietuvos baudžiamajame statute termino „banditizmas” nėra. Bet banditizmą iš dalies atitinka plėšikų gauja. 1928 įstatyma’s susilaukė termino „banditizmas”, nustatydamas karo stovyje mirties bausmę už žudymą ir plėšikavimą, „jei tai daro pavojų visuomenei (banditizmas)”. Vyr. tribunolas išaiškino, kad šitą terminą reikia suprasti kaip „plėšimą, padarytą ginkluotos gaujos arba ir vieno ar kelių asmenų, bet kaip gaujos narių”.

Bandola (isp. bandolon, bandora, bandūra, it. mandora, mandola) 10—30 stygų muzikos instrumentas, griežiamas ragine skiltele ir giminus prancūzų mandolinai (iš it. mandolino — mažoji mandora). B. ypač paplitusi Meksikoje.

Bandomosios mokyklos yra skirtos specialiai pedagoginiams bandymams vykdyti, patikrinti sėkmingumui ištisų ugdymo sistemų ar bent atskirų klausimų. Kaikurios mokyklos su savo žymesniaisiais pedagogais ėmė sukti bandymų linkme jau prieš kelis šimtus metų. Minėtini XV a. Vittorino da Faltre , A. Comenius, XVII a. vad. filantropai, XVIII a. H. Pestalozzi. Šiandie B. M. tinklas išsitiesė per visus kultūringus kraštus. Tai laisvosios darbo, veiklos, bendruomeninės, Daltono plano ir kt. mokyklos. Vien Vokietijoje tokių mokyklų (daugiausia pradžios) prieš Hitlerį, kuris jas uždarė, buvo per šimtą. Kaikuriose dirbo kelias-

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai