Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/170

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


3) Dienraštis Kaune, ėjęs 1928, redaguotas Jurgio Brožaičio, leistas H. J. Jakužai-čio.

Banga, bangišltas judėjimas, atskirų dalelyčių svyravimų sudaryto judėjimo sklidimas elastingame kūne; šiuo atveju betkuri tolimesnė dalelytė pradeda kiek vėlėliau svyruoti už gretimą artimesniąją dalelytę. Kai dalelyčių svyravimo linkmė sutampa su judėjimo sklidimo linkme, B. vadina išilgine B. (pvz. garso B.). Kai dalelyčių svyravimo linkmė yra stati su judėjimo sklidimo linkme, B. vadina skersine B. (pvz. šviesos B.). Skystimo B. yra skersinių ir išilginių B. mišinys. Viena fazė bangoje sklinda pirmyn; dalelytės svyruoja apie savo pusiausvyros vietą. Dviejų artimiausių tas pačias fazes turinčių dalelyčių atstumas, arba B. nueitasis kelias per dalelytės svyravimo periodą yra B. ilgis. B. sudaro dvi dalys: kai B. išilginė — dalelyčių pasūdrėjimas ir paretėjima's; kai B. skersinė — gūbrys ir įdubimas. B. sklidimo greičio skaičiaus reikšmę teikia svyravimų skaičius per laiko vienetą ir B. ilgio sandauga. Bangiškas judėjimas gali vykti kietoje erdvėje .(pvz. žemės drebėjimo B., šilimos B.), skystimuose, „pa'saulio eteryje” (pvz. elektromagnetinės B.), ore (pvz. garso B.). Kai visos dalelytės tuo pačiu metu pereina per pusiausvyros vietą, arba kai visos dalelytės turi tą pačią fazę, yra stovimoji B. (pvz. kamertono svyravimai); dalelyčių svyravimai skiriasi savo amplitudomis bei nutolimais nuo pusiausvyros vietos.

Klimato B. Periodiški žemės temperatūros ir kitų meteorologinių elementų svyravimai davė E. Brūckneriui mintį iškelti hipotezę klimato B., kurių periodas yra apie 33—35 metai. Priežastis buvo spėjama saulės dėmėse ir kituose kosmiškuose reiškiniuose. Klimato B. yra iškraipomos daugybės kitų vietinių priežasčių, lyg atsikartojančių revoliucijų. Pagal Brūcknerį šalti ir šlapi periodai buvo 1806—1815, 1841— 1855, 1871—1885, šilti ir sausi: 1820—1840, 1856-—1870, 189(>—1893. Lockyer, Meldrum ir kt. jieškojo 11,1 metų periodiškų klimato 'svyravimų (saulės dėmių maksimumų periodas), kiti vėl taikė 8, 19, 23, 40, 55, 110 metų periodus.

Meteorologas Šostakovič tyrė 3 svarbiausius klimato ir biologinių reiškinių periodus: 2, 6 — 6 ir 11 metų. Iš Nemuno vidutinių horizontų 1812—1932 jis rado 4 periodus: 2,60—5,50—10,27 ir 29,3 metų. 'Naudojant Mader-Otto harmoninį analizatorių, Nemuno debituose ties Smalininkais (1812—1943) pavyko išskirti 7 bariga's: 9—12—13—23—26—38—44 metų, bet paaiškėjo, kad bangos turi kintamo ilgio periodus. Nemuno debituose ties Birštonu 1881—1943 rasti 6 — 8 — 9—15 — 26 metų periodai. Nemuno ties Kaunu užšalimuose (žiemos būvyje) 1851—1944 rasti periodai: 2,85— — 5,1 —10,5 —18,0 — 22,5 — 48,5 — 90 metų. Iš to matyti, kad klimato bangos yra labai komplikuotos.

E. Brückner Klimatschwankungen 1890; 8. Kolupaila Die Bestimmung des Abflusses d. Memelstromes (1812—1932) 1933; W. B. Sshostakowitsch Periodische Schwankungen in d. Naturerscheinungen, Gerlands Beiträge zur Geophysik 1931; (”) Nemuno rėžimo periodiški svyravimai — Kosmos 1934.

Oro B. arba banguotieji debesys. Kai du oro Isluogsniai, turį skirtingą temperatūrą ir tirštumą, slenka nevienodais greitumais, tai juos skiriąs paviršius pasidaro banguotos formos. Oro masė's, kildamos į viršų, atvėsta, garai įsotina erdvę ir darosi rūkas; nusileidęs žemyn, oras atšyla, rūkas išnyksta. Tada B. gūbriuose matyti rūkas, o slėniuose skaidru.

Seisminės B. Staigiai deformacijai įvykus iš žemės drebėjimo lizdo, į visas puses duoda'si dalelyčių svyravimas. Jų vienos virpa išilgai B. sklidimo spinduliui ir daro išilgines B. Kitos virpa statmenai su tais spinduliais, ir dėl to atsiranda 'skersinės B. Jos, išeidamos į žemės paviršių, kelia virpėjimus, kuriuos gali įregistruoti seismometrai. Be to, žemės paviršiumi dar slenka ilgo’sios bangos, panašios į vandens paviršiaus bangas. Seisminės B. slenka žemės gelmėse taip, kaip slinktų išilginės arba sersinės B. kietuose elastinguose kūnuose.

Šalčio B. arba šalto oro masių slinkimas. Jos prasideda poliarinėse srityse, iš ten slenka į pietus, darydamos staigius temperatūros kritimus dideliuose plotuose. Prie kinė šalčio B. dalis slenka vidutiniškai 3—4 paras ligi 50 km greičio per parą; joms slenkant, temperatūra paroje krinta 5—10° C, bet pasitaiko ir didesnių atvė'simų. Pro Lietuvą kasmet vidutiniškai pereina 41 banga: žiemą 13, pavasarį 11, vasarą 7 ir rudenį 10.

Š i 1 i m o s B. — šiltų oro masių skverbimasis į vėsesnes sritis. Jos slenka iš vakarų į rytus su tokiu pat greitumu, kaip ir šalčio bangos. Klimato bangos pagal Brūcknerį

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai