Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/171

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


Vandens B. — vandens viršutinio sluogsnio svyravimas: 1) Potvynio bei atoslūgio B.; saulei ir mėnuliui veikiant, vandenynų vandenys maždaug 2 kartus per parą kyla ir krinta; svyravimas nežymus vandenyno viduryje, bet prie krantų siekia keleto ir net keliolikos m augščio. Potvynio B. keičia formą įlankose ir sąsiauriuose. Jos labai svarbios laivams įeinant į uostą. Laivininkystės reikalams leidžiami specialūs kalendoriai, kur iš anksto smulkiai išskaičiuoti B. augščiai ir jų fazių laikai. 2) Vėjo daromos B., paprastai matomos jūrose bei ežeruose, neturi tiesiojo judesio, tik sukamąjį: vandens lašai harmoningai sukasi aplink tam tikrus centrus. Dėl to B. profilis turi trochoidos (vienos iš ciklodinių kreivių) formą; plūduriuojąs vandenyje daiktas sukasi ant B. vienoje vietoje, o stumti jį gali tik vėjas ar srovė. Stiprių viesulų sukeliamos B. turi ilgio 100 — 200 m, augščio ligi 10 m, periodą 7,5—9 sek., manomojo greičio 1.1—13 m/sek.; kaip išimtis gali būti B. ligi 830 m ilgio, ligi 15 m augščio, ligi 23 sek. periodo, ligi 36 m/sek. greičio. B. pasidaro dėl vienodos vėjo linkmės; jos „juda” greičiau už vėją ir nurimsta daug vėliau, vėjui jau pūsti nustojus. B. eina gilyn to paties ilgio, tik augštis greit mažėja; gylyje, lygiame B. ilgiui, bangavimas beveik nejaučiamas. Stiprus vėjas deformuoja B. viršūnes: jų forma darosi nesimetriška ir ketera draskoma baltųjų putų pavidalu. B. plakimas į plokščią krantą pasireiškia krantui lygiagrečių B. smūgiais. B. plakimas į stačius krantus eina šuoliais, siekiančiais 30—40 m; smūgio slėgis, labai pavojingas laivams ir krantinėms, siekia 40 t/m2; jis matuojamas Stevensono dinamo-metru. Įlankose B. deformuojasi: siaurose įlankose auga, uždarose švelnėja. Jūros B. sukelia laivų sup'mąsi, pavojingą saugumui ir labai nemalonų keleiviams dėl vad. jūros ligos. Laivų supimas mažinamas ritmingu su B. periodu vanderis kilojimusi cisternose, laivo šonuose įrengtose. B. ramina paviršiuje išpiltas tepalas, plaukiąs ledas, stambus lietus. B. smūgiai trukdo laivų artinimąsi į krantą bei įplaukimą į uostą. Apsaugai daromi bangolaužiai. B. plečiasi labai toli. Todėl kaikur nuolat vanduo banguoja ir muša į krantą. Pvz. Gvinėjos įlankoje yra amžinas B. supimas, vad. ca-lema, kurio periodas 15 sek., B. ilgis ligi 330 m. B. matuojamos laivo augščiu, plūduriuojančiąja matuokle, aneroidu, tiksliausiai fotogrametrija. Atlanto vandenyne B. augštis vid. 4,3 m, maks. 7 m, periodas 9,5 sek., manomasis greitis 14 m/sek. Šiaurės jūroje B. siekia augščio 6 m, ilgio 45 m. Baltijos jūroje B. augštis būva ligi 3 m. B. labai trumpos, todėl supimas labai sudaž-nėjęs ir nemalonus. 3) Stačiosios B. pasidaro dėl vėjo bangų interferencijos (kombinuotosios sudėties), dėl oro slėgimo pakeitimų arba dėl trumpųjų audrų. Žinomos tokios B.: Lemano ežere, Šveicarijoje, išilginės stačios B. turi 74 minutes periodo ir antrinės 35,5 minučių; Baltijos jūroje prie Vokietijos krantų pasitaiko stati 1—2 m B., iš ramios jūros staiga ateinanti į krantą ir nuostolinga žvejams. Prie stačiųjų B. reikia priskirti jūros potvynio į upių žiotis įvaromą skersinio pylimo pavidalo vandens masę. Garonnos upėje Prancūzijoje jos vad. mascaret, Amazonėje — pororoka, kitur — borą; Kinų upėse (Tsien-tan-Kiang) borą siekia 3,4 m augščio ir 4 m/sek. greičio; ji griauna krantus ir padaro didelių nuostolių gyventojams. 4) B. dėl žemės drebėjimo ar ųgniakalnių išsiliejimų; jos būva ligi 20—35 m augščio ir pereina vandenynus ir grįžta. Cracatoa ugniakalnio (Zondų salyne) eksplozija 1883 VIII 27 paleido B., kuri paskandino kelias salas, per 32% val. pasiekė Europą (aplink Afriką) ir apibėgo triskart aplink žemę; jo's ilgis buvo 5.24 km, periodas 58 min., greitis 189 m/sek.; Javos saloje ji išmetė karo laivą 3 km į krantą, į 9 m viršum vandenyno.

Bangalur (angį. Bangalore) Indijos mst., Maisūro sostinė. 460.000 gyv. (1951). Įk. 1537 Dekano plokštakalnėje, 950—1100 m nuo j. 1. Maharadžos rūmai, botanikos parkas, institutas gamtai tirti. B. apylinkėse derlingos dirvos su intensyviu žemės ūkiu.

Bangerskis Rudolfas (g. 1878 VII 21) latvių generolas. Dalyvavo rusų ir japonų, I pas. kare ir rusų civiliniame kare. 1921 grįžo į Latviją. Kelis kartus buvo Latvijos karo ministeris.

Banginiai (Cetecea) prisitaikęs vandenyje gyventi žinduolių būrys. Kūnas, kaip žuvies, varpstės pavidalo. Galva, liemuo ir uodega nežymiai kits į kitą pereina. Kaklo sritis neryški, uodega išlavėju'si, raumeninga ir stipri. Uodegos gale yra iš dviejų šoninių odos raukšlių horizontalus (gulsčias) pelekas; ant nugaros iš odos statmenas

Bangos muša stačiai i krantą

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai