Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/172

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


lenkto kardo pavidalo pelekas. Oda plika, gilesnis odos sluogsnis storas ir riebus. Turi tik suplotas ir irklo pavidalo priekines galūnes. Dantuotųjų B. šnervės susiliejusios į vieną angą. B. gerklė pilna dantų arba iš gomurio augančių didelių raginių plokštelių. B. plaukia išsižiojęs, ir tada į jo nasrus patenka daugybė plaukiojančių vandens paviršiuje smulkių gyvių. Kaikurie B. turi dantis. Bet ir turintieji ragines plokšteles embriono stadijoje turi vėliau išnykstančius dantis. B. kvėpuojamas oras iš šnervių erdvės iškart patenka į kvėpuojamąją gerklę. Todėl B. gali gaudyti ir ryti maistą, nenustodamas kvėpuoti.

Beveik visi B. gyvena jūrose ir tik keletas rūšių upėse. Vandenyje jie gali išsilaikyti daugiau kaip valandą. Į vandens paviršių iškilęs, B. išvaro pro šnerves vandens prisotintą plaučių oro atsargą, šaltojoje atmosferoje besikondensuojančią ir panašią į trykšlį. B. minta moliuskais ir kitais bestuburiais. Dantuotieji B. minta žuvimis, kitais B. ir ruoniais. Didelės B. rūšys gyvena daugiausia ašigalių srityse. Ką tik gimę jaunikliai būva labai dideli ir iš karto ima plaukti. Daug anatominių ir embriologinių duomenų leidžia hipotezę, kad B. yra kilę iš sausumos žinduolių.

B. medžiojami dėl spermaceto, taukų, mėsos ir kaulų. Medžioti įrengiami specialūs laivai, aprūpinti tam tikromis patrankomis ir mašinomis B. gaminiams perdirbti. B. šaudyti vartojami suspaustu oru užtaisyti tam tikri sviediniai, kurie, patekę į B., jį pripučia oro, kad gyvis ilgiau pasilaikytų vandens paviršiuje. Kiti sviediniai yra žeberklo principo. Naujausiais laikais B. medžioklėje vartojami lėktuvai ir radijo aparatai, kad lengviau būtų B. surasti. B. medžiokle daugiausia vertėsi norvegai. Kiti tokios pramonės centrai buvo p. Afrikos uostai ir Falklando salos. Tos medžioklės išnaikino daugybę B., ir belieka laukti, kad kada netrukus kaikurios jų rūšys visiškai išnyks.

B. būrys skirstomas trimis pobūriais: 1) Archaeoceti — jau išnykę, nevisai prisitaikę gyventi jūrose B. 2) Mystacoceti — bedančiai B. Jie turi tik ragines plokšteles. Šeima Balaenopteridae — vagotieji B., kurių apatinė liemens dalis yra išvagota išilginėmis vagomis. Tos šeimos Ba-laenopterae sibbaldii turi ligi 30 m ilgio. Tai didžiausia B. rūšis. B. borealis ligi 15 m ilgio. Abi tos rūšys gyvena šiaurinėje Atlanto dalyje. Šeima Balaenidae — švelnieji. Neturi nei nugaros peleko, nei odos vagų. Grenlandijos B. Balaena mysticetus ligi 20 m ilgio. B. biscayensis. Abi rūšys gyvena Atlante. 3) Odontoceti — dantuotieji B. Turi dantis, bet neturi raginių plokštelių. Šeima Platanistidae — ilgais žandais su daugybe smailių dantų, menkai išlavėjusio-mis akimis upiniai delfinai. Gyvena upėse, pvz. Platonista Gangetica Gango upėje, Ste-nodelphi blainvillei La Platos upės žiotyse, Lipotes vexillifer pietinėse Kinų upėse. Physeteridae šeima — kašalotai. Jų Fhyse-ter catodon paplitęs dausų kraštų ir padau-sių jūrose. Panaši į kašalotą yra Kogia breviceps, tik už jį daug mažesnė ir gyvena pietų pusrutulio atogrąžų jūrose. Hy-peroodon rostrata ligi 9 m ilgio gyvena šiauriniame pusrutulyje. Šeima Delphinop-teridae, kurių kaklo slanksteliai nesuaugę ir krūminiai užpakaliniai dantys turi tam tikrą vainiką. Delphinopterus leucas — be-lūga, balta, gyvenanti šiaurės ašigalio srityje. Monodon monoceros — narvalas, turįs viršutiniame žande iš kairės pusės vieną ligi 2 m ilgio ir sraigtu susuktą dantį. Šeima Delphinidae — delfinai, palyginti trumpos galvos, gana smailaus snukio, augšto nugaros peleko ir turi daug, kūgiškų dantų per abu žandus. Orca orca plėšrieji delfinai puola ne tik žuvis ir kitus delfinus, bet ir, keliese susibūrę, net ir didžiausius B. Delphinus delphis — delfinas. Phocaena com-munis — jūrų kiaulė, ligi % m ilgio, paplitusi Europos jūrose, neretai randama ir Lietuvos pakraščiuose.

Banginis (lot. Cetus) žvaigždynas dangaus pusiaujo srityje. Kaimyniuojasi su Avino, Jaučio, Eridano, Krosnies, Skulptoriaus, Vandeniaus ir Žuyų žvaigždynais. Lietuvoje geriausiai matomas rudenį ir žiemą. Ryškiausia žvaigždė Menkaras. Drauge su dviem kitų žvaigždynų žvaigždėmis Piscium (Žuvų alfa) ir Arietis (Avino alfa), daro danguje beveik lygiakraštį trikampį. B. žvaigždyne įsidėmėtina kintamoji žvaigždė Mira, arba o (Omikron) Ceti.

Bangkok, siamiškai Krung Theb, Tajo (Siamo) sostinė ir uostas Menamo upės žiotyse. 676.000 gyv. (1948), kurių 31% kinai. B. yra modernus miestas su dviem universitetais, teatrais^ įvairia pramone ir prekyba. Pro B. uostą išvežami ryžiai, lakas, kaučukas, vaisiai. Daug budistų vienuolynų ir pagodų, kurių žymiausios Vat Čeng su 65 m bokštu ir Fra-Keo. B. aerodromas yra iš svarbiausiųjų visoje Azijoje.

Banginiai. Viršutinį bangini žinda jauniklis

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai