Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/176

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


ir džiaugsmą 1921, Akuraterio Žmogaus vertimą 1907. Jo originaliųjų darbų įsidėmėtinas lyrinis ciklas Nuotaikos. Paskutinieji jo darbai, kad ir yra spaudai paruošti, nebuvo išspausdinti.

Baniūnas Petras (g. 1912 IX 1 Rokiškio aps. Svėdasų vi. Vadonių k.), kunigas pranciškonas. 1930 baigė Anykščių vid. mokyklą, 1937 Kretingos pranciškonų kolegiją, 1941 Florencijos (Italijoje) pranciškonų kun. sem. Dirbo įv. italų parapijose, 1945 prie-' varta sugrūstiems į vokiečių dalinius lietuviams padėdamas bėgti į Šveicariją ir šiaip juos globodamas. Atvykęs į JAV 1946—1949 ėjo pranciškonų vienuolyno Kennebunk Porte ekonomo pareigas ir rūpinosi tremtinių Vokietijoje šelpimų bei jų kvietimu į JAV. 1949 Greene vienuolyno (Maine valst.) viršininkas. 1952 St. Catharines vienuolyno Kanadoje viršininkas, išsirūpinęs leidimą pranciškonams kurtis Toronte, Ont.

Banka Indonezijos sala į rytus nuo Sumatros, drauge su Leparo ir Leato salomis

11.587 km2 ploto, ligi 130.000 gyv. (1950). Geros cino kasyklos. Uostas ir B. administracinis centras Muntok.

Banką 1) (vok. oland. Bank, suolas) irklinių ir burinių valčių suoliukai irkluotojams ir keleiviams sėdėti.

2) Jūros sekluma. Dažniausiai tai esti nuolaidžios smėlio kalvos, paskirai ar grupėmis kylančios iš jūros dugno. Jų atsiranda netoli krantų, kuriuos ilgai plauna stiprios bangos ir ardomo kranto sutrintą medžiagą suneša į vieną vietą. Plačia prasme B. vad. kiekvienas ryškesnis vietinis jūros dugno pakilimas. Upėse ir ežeruose tat vad. seklumomis.

Bankai (it. banco — stalas, už kurio vid. amžiais sėdėdavo žmonės, besiverčią pinigų mainymu) platesne prasme yra visos kredito institucijos. Jos verčiasi įv. rūšies skolos pasižadėjimais (įv. vertybės popieriais, indėliais ir 1.1.). Jų balanso aktyvo pusė svarbiausia susideda iš gautinų skolų, o pasyve figūruoja visi jų mokėtini skoliniai pasižadėjimai. Pati kredito institucijų struktūra įvairuoja pagal atskirų kraštų ūkinio išsivystymo laipsnį, bei pobūdį ir pačią krašto konstitucinę santvarką. Iš jų svarbiausių funkcijų ir naudojamųjų resursų pobūdžio įv. kredito įmonės gali būti skirstomos į tris grupes: 1) notų arba centriniai B. turi paprastai notų emisijos monopolį, tvarko pinigų bei kredito sąlygas krašte, esti bankų bankais bei vyriausybės bankininkais ir galutiniais kredito šaltiniais krašte; 2) komerciniai B. verčiasi depozitais; 3) visos kitos kredito institucijos, kurios verčiasi taupmeniniais bei termini-niais indėliais ar kitu būdu (pvz, lakštų ir akcijų emisija, gyvybės draudimo polisų išdavimu) pasirūpintais resursais. Palyginti terminuotas ar ilgalaikis turimų resursų pobūdis įgalina šio tipo kredito įmones leistis daugumoje, į ilgalaikes aktyvinęs operacijas. Šiai kredito institucijų grupei priklauso, pvz. įvairūs taupmenų B. bei kasos, ipotekos bei investaciniai B., gyvybės draudimo bendrovės. Visų trijų grupių kredito institucijos gali būti laikomos viešosios teisės organų (valstybės ar savivaldybių), mišrinių bendrovių, t. y. viešojo ir privačio-jo kapitalo, privačiųjų bei kooperacinių bendrovių, retkarčiais dar ir atskirų asmenų.

Siauresne prasme B. sąvoka apima tik komercinius B. Jie išsiskiria iš visų kitų kredito įmonių tuo, kad jie įgalina plačiąją krašto publiką išlyginti tarpusavio prievoles čekiais, t. y. mokėjimų įsakymais B. Jei kredito įmonės aplamai verčiasi įv. rūšies skolos pasižadėjimais, tai komerciniai B. operuoja pinigais. Pinigai yra ne tik jų verslo objektas, bet ir pačios veiklos produktas. Tenkindami paskolų prašytojų ar vertybės popierių pardavėjų reikalavimus, paverčia jų pristatomus skolos dokumentus če'kiniais depozitais, juos padaro konkrečia perkamąja galia. Kada visa naujoviškoji ekonominė sistema yra vad. piniginiu ūkiu, kur visi kainų ir skolų sandėriai sutariami ir apmokami pinigais, kur pajamos ir turtas yra skaičiuojama pinigais, tai savaime komerciniai B. atsiduria to piniginio ūkio pačiame centre. B. teorija svarbiausia žiūri komercinių B. veiklos.

Atskiras komercinis B. operacijoms pinigus gauna iš savų kapitalų, skolinimosi būdu ir iš indėlių. B. savų kapitalų pagrindinė funkcija yra apsaugoti indėlininkus nuo galimų nuostolių. Normaliai komerciniai B. vengia operuoti pinigais, galimais gauti skolinimosi būdu iš notų B. ar kitų B. Tad B. paskoloms ir investicijoms pagrindą sudaro depozitai, gaunami grynais pinigais ar čekiais į kitus B. Toks individualinis B., teikdamas kreditą ir užrašydamas jį kli-jentui čekinio depozito pavidalu, negali daugiau paskolų teikti, kaip kad turi laisvų kasos rezervų. Imant betgi krašto komerciniu B. sistemą visumu, pamatoma, kad šie B., operuodami gaunamaisiais iš indėlių rezervais, yra pajėgūs skolinti žymiai didesnes sumas, negu klijentai sudeda indėliais.

B. depozitai, naudojami čekiais, tolygiai prisideda prie krašto mokėjimo priemonių didinimo, kaip ir .nauja notų emisija. Mokėjimai daromi notomis ir čekiais. Juo didesnis krašto publikos įpratimas naudotis mokėjimų apyvartoje čekiais, tuo didesnė komercinių B. galia gaunamais depozitais plėsti kreditą ir tuo pačiu didinti pačių mokėjimo priemonių apyvartą. Krašto notų B. turi uždavinį tvarkyti pinigų apyvartą ir palaikyti jų vertę. Plėsdamas ar siaurindamas savo kreditines operacijas, notų B. drauge lemiamai paveikia ir komercinių B.

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai