Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/179

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


badą. Procentai už paskolas siekė net 36 •—48% metams. Pamažu konsolidavosi Lietuvos kredito prekyvietė, ir 1930 pirmąkart B. ėmėsi savanoriškai akcijos mažinti tiek mokamas už indėlius palūkanas (ne daugiau kaip 8%), tiek imamas už paskolas (ne daugiau kaip 12%). Vėliau jų paskolų procentas galėjo būti didesnis tik trimis punktais už Liet. B. diskontą. Tai reiškė, kad jie tegalėjo imti apie 8% palūkanų, o patikimesniems klientams savanoriškai tą palūkanų lygį numušdavo net ligi 5%. Galiausiai Lietuvos kredito institucijų sistema susidarė iš šių grupių: 1) Lietuvos Bankas, (įst. 1922 X 2 kaip vienintelis krašto notų leidėjas (emitentas), pinigų apyvartos ir didele dalimi kredito sąlygų tvarkytojas, Lietuvos vyriausybės bankininkas ir tiesioginis kreditų teikėjas publikai. Jo pirmasis valdytojas ligi 1933 buvo prof. V. Jurgutis, 1933—1940 V. Stašinskas.

2) Akcinių komercinių B. buvo 11 (iš jų 6 Kaune, visi kiti Klaipėdoje) ir 15 savitarpio kredito bendrovių. Jie ypač tenkino trumpalaikio komercinio kredito reikalą, nors kaikurie iš jų (ypač ūkio B. su nemažu skaičiumi skyrių krašte) buvo giliai įleidę šaknis į ilgalaikį pramonės finansavimą.

3) Smulkaus kredito reikalui tenkinti veikė dviejų tipų kredito draugijos kooperatiniais pagrindais: a) kaimo smulkaus kredito draugijos, remiamos jų finansinio centro Kaune, Kooperacijos B. ir iš dalies Žemės B., teikė trumpalaikes paskolas žemės ūkio reikalams. Jų ,1939 pradžioje buvo 212 vien D. Lietuvoje; b) miesto smulkaus kredito draugijos, remiamos C. žydų B. Kaune, svarbiausia kreditavo smulkiuosius pirklius bei pramonininkus. Jų 1939 pradžioje būta 102. Klaipėdos krašte dar papildomai veikė ligi 40 šio tipo smulkaus kredito draugijų. Smulkaus kredito draugijos buvo jau giliai įleidusios savo šaknis ir rusų okupuotoje Lietuvoje, nes jau nuo 1871 buvo pradėjusios kurtis. Tai vienintelės kredito įmonės, atgaivinusios savo veiklą Nepr. Lietuvoje.

4) Žemės Bankas, įk. 1924, stengėsi savo gana ribotais resursais tenkinti ilgalaikio žemės ūkio kredito reikalą ir iš dalies miestų statybos finansavimą. Jo imamų palūkanų augštis buvo nukritęs iki 5%.

5) Tau p. Valstybės Kasos buvo pasidarę didžiausia taupmenų surinkimo įstaiga (1939 ligi Lt. 70 mil., Klaipėdos taupomųjų kasų indėliai siekė ligi 20 mil.). Iš jų jos finansavo miestų statybą ir pa.skuti-niuoju laiku ypač rėmė besiplečiančią valstybės paskolos lakštų rinką.

Lietuvos kredito sistemoje plyšį darė ipotekos B. nebuvimas pramonei finansuoti. Lietuvos kredito įmonių stovį gali pavaizduoti šios jų svarbesnės suvestinio balanso pozicijos (brutto): žr. lentelę.

Veikiantieji Lietuvos įstatymai nustatydavo tas operacijas, kuriomis įvairaus tipo B. gali verstis. Akcinių B. įst. (V. Ž. 190, 1925 IV 23) numatė dviejų rūšių B. — trumpalaikio ir ilgalaikio kredito. Jiems kaip akcinėms bendrovėms buvo taikomi ir atitinkami akcinių bendrovių įstatymo nuostatai (V. Ž. 179). Komercinių B. pagrindinis kapitalas negalėjo būti mažesnis kaip 2 mil. lt. Priimamųjų diskontuoti vekselių ir pasižadėjimų bei išduotųjų paskolų terminas negalėjo būti ilgesnis kaip 9 mėn. Visi B. pasižadėjimai indėliais, korespondentinėmis sąskaitomis, perdiskontuotaisiais vekseliais negalėjo viršyti dešimteriopos B. Aktyvai Liet. B. Taup. Komerc. Smulk. Kitos + Valst. Bankai kredito kredito Iš viso 2emės B. Kasos dr-jos imonės Kasa ir einamosios sąskaitos 23.3 5.0 13.1 11.6 1.3 54.3 Auksas 64.7 — — — — 64.7 Paskolos 283.4 29.8 100.7 69.6 .12.5 496.0 Korespondentai 6.7 — 1.3 1.3 0.1 9.4 Paskolų lakštai 23.0 40.3 24.9 3.5 0.7 92.4 Nekilnojamasis turtas 11.1 0.5 8.3 2.3 0.6 22.8 Kiti aktyvai 14.7 0.3 14.8 3.1 0.2 33.1 Balansas 426.9 75.9 163.1 91.4 15.4 772.7

Pasyvai Savieji kapitalai 69.3 3.9 29.4 22.5 2.6 127.7 Notos apyvartoje 141.7 — — — — 141.7 Ipotekos lakštai 83.0 — — — — 83.0 Indėliai ir einamosios sąskaitos 106.0 69.5 90.2 44.0 8.5 318.2 Skolos — — 19.4 19.4 3.2 42.0 Korespondentai 5.1 — 5.8 1.1 0.3 12.3 Kiti pasyvai 21.8 2.5 18.3 4.4 0;8 47.8 Balansas 426.9 75.9 163.1 91.4 15.4 772.7

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai