Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/187

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


pondencija susilaukė atbalsio ir spaudoje. Pvz. Teka Wilenska 1857 N. 2, turbūt, Pra-niauskaitei nusiuntus, buvo išspausdintas B. Wiersz mlodego poety do Karoliny P. Dar reikšmingesnė B. eiliuotoji korespondencija su Kl. Kairiu, kuriuodu drauge su P. Viksva Varniuose buvo sudarę „triumviratą”, pasižadėjusį Lietuvai tarnauti. Ši korespondencija nuo 1856 X 4 ligi 1857 VIII 24 buvo varoma eilėraščiais. Ten buvo 9 B. ir 4 Kairio eilėraščiai. B. ir Praniaus-kaitės duetas ir ypač B., Kairio bei Viksvos triumvirato poezija iškėlė B. veikimo idealą Dievui, tėvynei ir liaudžiai tarnauti, Lietuvos vadu poetu būti. 'Nors jis sakėsi negalįs lygintis nei su Praniauskaite, nei su Kairiu, nes, esą, tik tepasekęs jais, bet jo draugai jį augštino ir daug iš jo laukė. Konkretindami ir realizuodami savo idealus Valančiaus įdarbio didžiausio įsivarymo metu, jie ėmė skirti didesnę, negu pirma, reikšmę lietuvių kalbai ir literatūrai. Todėl sąmoningai ir kūrė lietuviškai. B. ir anksčiau kartais kaiką eilėraščiais liet. parašydavęs. Apie 1851 jis parašęs Vainą vilko ir piemenų ir Mažų dienų atsiminimus, 1854 I 8 rpūsų nepasiekusį lietuvišką eilėraštį apie pasakėčių naudą, nesurandamą 1853 X 14 eilėraštį Szwętoja arba Szwętu-pes. 1854—1855 laikotarpio težinomas vienas Saulėtekis, rodąs įgudusią poeto ranką gamtos vaizdams apdainuoti.

1856 rudenį Varniuose susiėjęs su Kairiu ir Viksva, B. 1856 X 23 rašo Kairiui lietuvišką Paswiejkinimą dienoj Warduwiu, o X 30 kitą eilėraštį Tawiei žodžiej labei mon pamiego. Tuo pačiu metu ir Kairys rašė savo lietuviškus eilėraščius, o Praniauskai-tė lietuviškai išvertė Kraševskio Žalčio motę. Tam varniškiam triumviratui lietuvybės autoritetu, matyti, ėjo kun. A. Kaša-rauskas, o 1859 B. gavo susipažinti su kun. A. Kikučio (Kitkevičiaus) 1848 lietuviško himnų vertimo pastabomis apie lietuvių kalbą. 1857 B. parašė Dajnu (Giedu) dainelę, vadinamą vėliau ir Dainų dainele, Lietuvos senovės paminėjimų, Senovės daina. Po lenkmečių tiek išgarsėjusi, ji jaunam triumviratui turėjo eiti kilniausiu tuometinių literatūrinių ir patriotinių siekimų akstinu. 1857 iš Varnių išvažiavus seminariją baigusiems Kairiui į Petrapilį, o Viksvai į Truskavą vikaru, prasideda jų lietuviškas korespondavimasis (Kairio eilėraščiais). 1859 Velykoms B., surinkęs savo eilėraščių rinkinį ir dovanodamas jį Kairiui, dar pridūrė eilėraštį Alleluja (Sziuos niekus duodunt ant teip didžios szwintes).

Didžiausios B. poetinės veiklos metai buvo 1857—1859: be Dainų dainelės, jis rašo sodiečiams penkias Artoju giesmes szwin-tas, vysk. Valančiaus pridėtas prie savo paties 1860 Kantyczkų, pažymint, kad jas ,,pa-rasze klerikas Antanas Baranauskis”, Pats B. brangino Valančių ne tik bažnyčios valdovą, bet ir lietuvių rašto globėją. Todėl 1858 parašė jam eiliuotinį vardinių sveikinimą — Sweiks Tewe, sweiks Piemuo Žemai-cziu szalies. Ir Valančius brangino klieriką poetą: jį ne tik akademijon išleido, bet ir vėliau, šiam akademijoje ėmus profesoriauti, rūpinosi, kad jis nenustotų lietuviškai (augštaitiškai) rašęs. Tuomet Varniuose gyvenęs kun. Kašarauskas 1858 iš B. jau rinkosi kalbos žinių, o netrukus šiam savo lietuviškais kūriniais pasirodžius, net ėmė jį gretinti su Donelaičiu. Gi tie B. 1858—1859 kūriniai, tai keletas poemų ir poemėlių, kurias pradeda ir apvainikuoja poetą išgarsinęs Lietuvoje ir už jos Anykszcziu Szilelis. Jis buvo Anykščiuose per 1858 ir 1859 atostogas parašytas ir išsp. 1860 bei 1861 Yvinskio kalendoriuose. 1858 rudenį B. Petrapilio akademijoje parašytoji Kelionė Petaburkan (vadinama ir Gromata iš Petaburko, Gromata iš Petropilio, Gromata Antano arba tiesiog Kelionė, arba Gromata) turi 14 skyrių, lyg ir atskirų giesmių: Sveiki, tėveliai, sveiki, broleliai; Sudiev, Lietuva, man linksma buvo; Nu, Lietuva, nu, Dauguva (su garsiuoju posakiu Kad tu, gude, nesulauktum!); Oi, su maldų dūšiai saldu, Kitados Lietuva labai daug galėjo ir

Vysk. A. Baranauskas

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai