Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/188

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


kt. Per 30 metų ne tik nieko iš jos nebuvo išspausdinta, bet ir B. laiškuose jos nemini. Tik 1887 amerikinėje Vienybėje Lietuvninkų teišspausdinta Sudiev, Lietuva, o 1889 visa Gromata. Tad Lietuvoje bus mažai plitusi. Atgavus spaudą, 1908 Vilniaus Žiniose buvo išsp. Kelionės ištraukos, o 1912 ištisa Kelionė Vyskupo Baranausko raštuose, išleidus prieš rusus nukreiptuosius posmus, kurie 1908 Vilniuje jau buvo išspausdinti. 1859 vysk. Valančiaus žmonių blaivinimui remti B. Anykščiuose parašyta Diewo riksz-te ir malone drauge su taip pat B. iš lenkų kalbos išverstu eilėraščiu Suweiga girtok-lu, — išsp. 1861 Yvinskio kalendoriuje. 1859 Petrapilyje parašytas Pasikalbėjimas giesmininko su Lietuva (teišsp. 1895 Žemaičių ir Lietuvos Apžvalgoje). Anykščių Šilelį ir Dievo rykštę ir malonę B. spaudoje pasirašė Jurkštu Smalaūsiu.

1860—1862 B. gyvenant akademijoje, jo kūryba neberodė ankstesnio gyvumo. Matyt, jis buvo nerte pasinėręs į akademijos mokslą. ,1860 ar 1861 težinomas Stabat Ma-ter himno vertimas (Marija po kryžium stovėjo); prieš 1862 V 12 turėjo būti parašyta Padėkavonė Švenčiausiai Motinai už blaivybę ir išsp. 1862 Yvinskio kalendoriuje Sveika Marija, danguj išaukštinta. Po lenkmečių B. draugai kaiką kartodavo iš jo „dingusios poemos”, bet, greičiausiai, tai tebuvo Pasikalbėjimas giesmininko su Lietuva, per 35 metus niekur nespausdintas ir iš nuorašų mažai težinomas. 1863 Mūnche-ne atsidūręs, B. poetas gyviau pasireiškė graudžia dainele Neramumas (Ko gi skau-dža mon szirdeli), 1892 žem. ir Liet. Apžvalgoje išsp. Szirdies jausmų antrašte. A. 1878 K. Przezdzieckis ją išvertė lenkiškai. Tuo laiku, užsieniuose būdamas, B. buvo parašęs ir keletą patriotinių dainų, tesužinotų tik 1930, jų rankraščiui atsiradus. Tada paaiškėjo, kad 1862 M. Akelaičio slaptai Prūsuose išspausdintos Giesmes nobažnos, buvusios laikytos Akelaičio kūryba, iš tikrųjų buvo Baranausko. Tas giesmes spausdindamas, Akelaitis tebuvo B. kalbą kiek pakeitęs. Šie B. eilėraščiai buvo iš rankraščio išspausdinti 1931 Tautoje ir Žodyje VII.

Grįžęs iš užsienio B. rado Lietuvą atsidūrusią sunkiose Muravjovo Koriko paliktose sąlygose. Nustojęs Kairio ir daugelio draugų, nebetekęs vilties, kad Lietuva (ir Lenkija) begalėtų išsivaduoti, Valančiaus pašauktas Kaunan dirbti, jis ėmėsi profesoriaus ir kitokių jam pavestų darbų, bet iš eilėraščių daugiau bemaž nieko nebesu-kūrė. Retkarčiais lietuvišku eilėraščiu te-pasveikindavo vysk. Valančių jo vardo dieną (1871—1874), 1883 VII 12/24 naująjį žemaičių vyskupą Paliulionį, 1897 VI 19 dar mažmožiu paposmavo, viešėdamas Rietave pas Oginskį (Po szitu stogu wėszėt patogu). 1868 ar 1871 parūpino Giesmę in Panelę Szwencziausią.

Šiaip B. bene per 17 metų seminarijoje dėstė homiletiką ir du , pirmuosius kursus mokė lietuvių kalbos. 1883 IV 24 buvo pakeltas pavyskupiu ir Tespijos tit. vyskupu. Tada labiausiai kalbos dalykams buvo atsidėjęs ir daug kalbiškai nuveikęs. Kalbos dalykais buvo susidomėjęs, besimokydamas seminarijoje ir akademijoje. Tada savo mokyt. Schiefnerio buvo supažindintas su to meto didžiausiu kalbininku Schlei-cheriu, jam duodavo kalbinės medžiagos. 1875 jis ėmė susirašinėti su Weimaro kalbininku H. Weberiu, 1882 parūpinusiu naują Anykščių Šilelio leidimą. Tuo leidiniu jis supažino v. Europos kalbininkus su R. kalbos mokslu. 1875—1898 truko didelė B. ir Weberio korespondencija, ypač kalbos dalykų. 1875—1895 susirašinėjo su lenkų kalbininku J. Baudouin de Courtenay. Pasipažino ir sų lietuviais ir kitais nelietuviais kalbininkais. Rankraščiu (ypač klierikų užrašuose) liko B. Mokslas Szwentosios Iszkai-bos (homiletika). 1875 Valančiaus pavestas, B. gavo peržiūrėti kun. M. Miežinio lietuvių kalbos žodyną, 1876—1878 Petrapilio mokslo akademijos pavestas —- Gylio lietuvišką rusišką žodyną. Dėl to žodyno B. 1889 parūpino akademijai raštą Zamietki o li-tovskom jazykie i slovarie, norėdamas įrodyti rusiškų raidžių netinkamumą lietuvių raštui. Bet kol tą raštą 1898 išspausdino, B. jau buvo suspėjęs atšalti kalbos mokslui, 1884—1893 jau į matematiką būdamas

A. Baranausko Biblijos vertimo pabaiga

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai