Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/19

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


miestą, šią dinastiją įkūrė Sumu-abu, o žymiausias tos dinastijos valdovas buvo Hammurabi (1947—1905 pr. Kr.), pirmasis sujungęs B. šiaurinę ir pietinę dalį. Ir nuo to laiko visos B. sostine virto Babilonas.

A. 1750 pr. Kr. amoritų dinastija ir jos sukurtoji valstybė suiro, ir kraštas buvo ka-sitų nukariautas. Kasitų dinastija valdė B. ligi 1177—1175 pr. Kr. šią dinastiją įkūrė Gaddiš, arba Gandis. Po kasitų atėjo vad. antroji Nisino semitų dinastija, kurios žymiausias atstovas buvo Nabu-kudur-ussur CNabuchodonosoras). 900 pr. Kr. prasidėjo naujas babiloniškasis, arba chaldėjiškasis,

B. istorijos laikotarpis, čia iškilo Nabu-kadur-ussur II, paveldėjęs sostą 605 pr. Kr., jo tėvui Nabopalassarui mirus. Jis B. valdė ligi 562 pr. Kr. Tai buvo B. istorijos žydėjimo laikotarpis, primenąs Hammurabio laikus. 539 pr. Kr. nukariavo persų karalius Kyras ir pavertė B. persų provincija. Aleksandro Makedoniečio laikais B. atiteko Makedonijai, o Aleksandrui mirus, virto Seleukidų valstybės dalimi. 140 pr. Kr. ji buvo įjungta į partėnų valstybę. 636 Kr. g. arabų kalifai nukariavo B., o kalifų valstybei suirus, vėl B. buvo patekusi į persų rankas. Bet 1638 ją užėmė turkai ir savo valdžioje išlaikė a. 300 metų. Dabar ten įsikūrė Irako valstybė.

Maspero Histoire ancienne des peuples de l’orient classique 1894—1899;
A. Poebel Historical Texts 1914;
H. R. Hall The Ancient History of the Near East. II leid. 1932;
S. Lloyd Twin rivers II leid. 1949;
A. Moor gat Geschichte Vorderasiens 1950.

Religija. B. gyventojų religija buvo imta iš šumerų. Seniausiuose babiloniniuo-se raštuose minimas dievų trejetas: Anų— dangaus, Enlil — oro ir Ea — žemės viešpačiai. Dievo Ea sūnus buvęs Marduk (Merodach) — ryto ir pavasario saulė. Jo priešu buvęs jo brolis — rudens saulė Ner-gal. Kartu su savo pačiomis Nin-lilla (Be-lit, Bau), Dam-galnunna (vėliau Damkin-na), Ištar ir Išanna jie sudarė genealoginę devynių dievų sistemą, kuriai buvo priskiriamas ir Marduko sūnus Nabu (Nebu).

Seniausiais laikais kiekvienas B. miestas turėjo savo dievą, šalia jų buvo ir antrosios rūšies dievų, tarpininkavusių tarp dievo ir žmogaus. Hammurabio į vieną valstybę sujungtosios sostinės dievas Marduk virto augščiausiuoju viso krašto dievu. Hammurabio laikais B. religija buvo astralinio pobūdžio, bet seniau ji buvo gamtos religija.

M. Jastrow Die Religion Babyloniens u. Assyriens 1902—1912;
J. A. Craip Assyr and Babylon, religion Texts 1895—1897;
E. Dhorme Les religions •g ap et d’Assyrie 1945.

Kalba. Beveik visi babiloniškosios raštijos paminklai yra rašyti dantiraščiu (pleištoraščiu). Jų kalba yra arba šumerų, arba akadų. Pastaroji yra semitinė kalba. Akadų iš šumerų pasisavintas dantiraštis neturėjo tiek ženklų, kiek jii reikėjo akadų kalbos garsams žymėti.Todėl pradžioje akadiškai visai nerašyta, nes ir semitai rašydami vartojo šumerų kalbą. Tik vėliau ir jie pradėjo rašyti savo kalba, jai imdami svetimąjį raštą. Bet ir tada akadai dar ilgai vartojo šumerų kalbą kaip mokslo ir kulto kalbą. Akadų kalba, babiloniečių-asi-rų kalba yra semitų (hebrajų, aramėjų, finikiečių, arabų, etiopų) kailių šeimos narė. Ji pirmoji išsiskyrė iš semitų prokalbės, ir todėl pasilaikė daug senovinių žymių. Iš semitų kalbų ji yra artimiausia hebrajų kalbai.

A. Ungnad Babylonisch - Assyrische Grammatik 1926;
A. Deimel Sumerisches Lexicon 1925.

Literatūra. B. raštai turi labai daug bendra ir su asirų raštais. Babiloniškoji-asiriškoji raštija yra viena seniausiųjų. Pirmieji raštai buvo šventinimo ir statybos įrašai, kur garbinami atskirų vietovių dievai ir valdovai. Hammurabio laikais atsirado ir istorinių įrašų, laiškų, prekybinių užrašų, įstatymų. Istoriniai įvykiai jau užrašinėjami kronikos būdu. Vėlau atsirado meninė istoriografija ir tam tikra epistola-rinė literatūra. Surasta daugybė laiškų, kur karaliams, jų šeimų nariams ir augš-tesniesiems valdininkams pranešama apie įvairius politinius ir karinius įvykius, valstybės statybos darbus, tikybines apeigas. Atrasta daugybė įvairių prekybinių sutarčių ir kitų ekonominių dokumentų. Suglaustai, griežtomis teisinėmis formulomis surašytieji Hammurabio įstatymai rodo, Karaliaus Merodochbaladano laikų (700 pr. Kr.) valstybės sienų akmuo, 50 m augščio bazaltas

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai