Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/190

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


pųjų balsių, dar ir pusilgių, šitų trijų ilgumų sistemą paskelbia lietuvių kalbai visuotine ir iš to išveda, kad balsiai dėl kirčio niekada nepailgėja. Klaidą čia padarė perdaug pasikliovęs rytiečių tarmėmis ir dėl to nepatikėjęs Kuršaičio liudijamomis vakariečių lytimis, kur kirčiuotieji balsiai tokie pat trumpi, kaip ir rytiečių galūniniai. Visiškai fantastiška yra B. morų (trūkių, valandų) teorija balsių kiekybei ir priegaidei aiškinti. Trumpieji balsiai turį tik vieną ilgumo trūkį, pusilgiai du, o ilgieji tris. Tam labai įtikinamai skelbiamam lietuvių kalbos kirčio analizui yra patikėję net žymūs kalbininkai (F. Specht, J. Rozwadows-ki). Bet visdėlto B. puikiai pažino savo tarmę, mokėjo tiksliai stebėti kalbos faktus ir sąryšiškai juos aiškinti. Tik bloga, kad sutapo su H. Weberiu, kuris, maža ką tenusimanydamas, visas B. klaidas tik gyrė, o B. vėl buvo laikomas griežto mokslinio metodo autoritetu.

B. yra ir pirmasis lietuviškos gramatinės terminologijos kūrėjas, senosios gramatikos, rašytos lotyniškai ir vokiškai. Kaikurie jų tuojau visuotinai prigijo (pvz. balsis, būdvardis, skaitvardis, sakinys, rašyba, tarmė). Tačiau daugumas šių kalinių nenusisekė (pvz. lanktis, lankis vietoje linksnio). Linksmų vardus vergiškai vertė iš lotynų kalbos. Kitais jo terminais net jo paties mokiniai juokėsi (pvz. šnypščiai, švilpiai, čiulpiai). Dėl tų ir kitų kalbos dalykų gauna auditorijoje ginčytis su K. Jauniumi, vėliau savo mokytoją pralenkusiu. Labai savotiška buvo B. pažiūra į bendrinę kalbą. Pripažino tik vienos bendrinės rašybos reikalą, o šiaip visiems reikią kalbėti savo tarmėmis. Bandė ir pats šitą principą gyvenime taikinti, parapijas lankydamas vietos šnekta pamokslus sakyti. Pamatęs iš to juokus išeinant, metė. Šiaip pats kalbėdavo pietine viduriečių tarme. Kadangi senasis garsynas sveikiausias yra išlikęs vakariečių tarmėje, tai faktiškai ir B. ši tarmė eina rašybos pagrindu. Rūpėjo jam ir lietuvių kalbos grynumas, svetimybių iš jos valymas. Net jau ir visiškai lenkų pusėn pakrypęs, 1895 J. Baudouin de Courtenay rašo išvertęs lietuviškai katekizmą gryna, taisyklinga, žmonine kalba. Ano garsiojo „Pamokslo” lenkiška rašyba ir darkyta kalba, greičiausiai, tik norėjo jo autorių paslėpti, nes šiaip ligi pat mirties laikėsi savo sudarytosios rašybos. Žymesnės įtakos mūsų bendrinės kalbos ir rašybos susidarymui neturėjo. Tarmes tyrinėjo pirma savo ž o d ž-ū g i o reikalui, o paskiau H. Weberio raginamas ir tarminių tekstų prašomas. Storą jų tomą iš Webei'io palikimo 1902 išleido F. Specht — Litauische Mundarten, gesammelt von A. Baranowski. Geriausiai fonetiškai nusisekę rytiečių tekstai. Tarmių ir šiaip gyvosios kalbos pažinimu toli buvo prašokęs ir P. Kuršaitį, kaltinusį dėl to B. net kalbos faktų prasimanymu. 'Nors B. tarmių sistematikoje yra nemaža dogmatiškumo, bet jos pagrindiniai dėsniai dar ir šiandien tebegalioja. Iš kalbotyros dalykų B., gyvas būdamas, Petrapilio mokslų akademijai yra nusiuntęs .1878 Otzyv o litovs-kom slovarie Giliusa ir 1898 Zamietki o li-tovskom slovarie i jazyke. Gramatika Mokslas letuwiszkos kalbos be autoriaus sutikimo iš klierikų nuorašų išleista kun. P. Sereikos 1898 (Kalbomokslis lėtuviszkos kalbos) su daug klaidų ir pakeitus w tuo metu mūsų rašyboje įsigalinčiu v. Pats B. gramatiką daug kartų taisė, bet galutinai tėra jos suredagavęs tik 60 rankos rašto puslapių, kurie buvo nusiųsti H. Weberiui.

B. matematikas. B. turėjo ir gana žymių įgimtų matematiškųjų gabumų, pasirodžiusių iš pat mažens. Bet nei elementarinės, nei augštosios matematikos jis jokioje mokykloje nestudijavo, nes, kaip žinoma, jis ir stodamas seminarijon, kur buvo reikalaujamas 4 gimnazijos klasių pažymėjimas, tokį pažymėjimą ir buvo nusipirkęs. Apie algebrą jis pirmą kartą buvo išgirdęs, jau studijuodamas dvasinėje akademijoje. Gi pavyskupiu tapęs, pradėjo iš elementarinių vadovėlių studijuoti algebrą ir geometriją. Susipažinus su laipsniavimo, kvadrato, kubo sąvokomis, algebra pasidarė jam neįdomi. O visas jo jėgas paglemžė laipsniavimas. Tuo metu jis padaręs daug jam naujų išradimų, matematikoje jau nuo amžių žinomų. 1894 tyrinėdamas laipsnių rodiklių dėsnius ir santykius, jis susidomėjo natūrinių sudėtinių skaičių dalumu ir šiuo atžvilgiu ištyrė visus natūrinius skaičius nuo 1 ligi 10.000. Tas jį paskatino skaičių teoriją tirti. Čia jis ypač susidomėjo pirminių skaičių savumais, — skaičių, turinčių vienintelius natūrinius daliklius — vienetą ir save. Nustatydamas platų pirminių skaičių katalogą, B. pasirodė labai pedantiškas skaičiuotojas. Jis net sugalvojo savą skaičiavimo formulą, pakeisdamas ligi to laiko skaičių teorijoje žinotą daug painesnę ir sudėtingesnę Meisselio formulą. Savo šio klausimo tyrimus pranešė Krokuvos mokslų akademijai. Ta išspausdino net B. straipsnį O wzorach služących do oblicza-nia liczby liczb pierwszych nie przekra-czających danėj granicy 1895. Dar prieš tai, 1890, žurnale Zeitschrift für Mathematik u. Physik išsp. Bemerkung über eine zahlentheoretische Formel. 1892—1893 B. pradėjo tirti geometriją. Kaip geometrijos diletantas, nežinodamas, kad skritulio kvadratūros problema negali būti išspręsta su skriestuvu ir liniuote ir net su betkokios algebrinės kreivės pagalba, B. buvo nustatęs klaidingą formulą, — tokią, kuri XIV a. ilgai klaidingai buvo nustatyta italų poeto Dantės. Šiuo klausimu B. net rengėsi lotyniškai

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai