Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/204

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


sekr. Kaune, 1934—1936 Italijos žinių agentūros Stefani, dienraščių Corriere délia Sera ir La Stampa korespondentas Lietuvoje. Tuo pat metu B. redagavo ir leido savaitr. Lapą. 1943—1944 dienraščių Į Laisvę ir Ateities koresp. Vienoje. 1945—1949 liet. tremtinių stovykloje prie Ulmo redagavo ir leido informacijų biuletenius, redagavo Apžvalgą. Minties, Tremties, Dirvos ir Nepr. Lietuvos bendradarbis. Iš italų, ispanų ir prancūzų k. yra išvertęs lietuviškai įv. grožinės literatūros veikalų. Žymesni vertimai: A. Manzoni Sužieduotiniai, V. Blasco Iba-hez Kraujas ir smiltys, Mūsų jūra, M. de Unamuno ūkanos, G. Clemenceau Karo didybės ir menkystės. Periodikoje B. bendradarbiauja, rašydamas reportažus ir rašinius kultūrinėmis temomis. Gyvena Ekuadore.

2) Jonas (g. 1900 V 3 Eržvilko vi. Butkaičių k.) Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvis, invalidas, Lietuvos karo invalidų są-gos pirmininkas. Nuo 1921 dalyvavo lietuvių periodinėje spaudoje. 1930— 1939 redagavo kasmet leidžiamą Lietuvos Karo Invalidą.

Barda 1) Fridrikas (1880—1919) latvių žurnalistas ir poetas. Romantikas, 1905—1919 laikotarpio tarp dviejų revoliucijų nuotaikos reiškėjas. 1911 išleido eilėraščių rinkinį Žemes dels. Kiti jo veikalai (Dzies-mas, Vita somnium ir kt.) buvo išleisti jam jau mirus.

2) Antanas (g. 1891) Fridriko (1) brolis, latvių poetas, spausdinęs savo eilėraščius nuo 1912. Jie pasižymi griežta forma.

Bardai keltų, škotų, galų, airių, kimrų ir bretonų kanklininkai-giesmininkai, susiorganizavę daugiausia į turėjusius vienodus nuostatus įv. tautose cechus. Savo poezijoje jie apdainuoja gamtą, meilę ir kaikurias religines temas. Dainuodavo tautiniu keltų instrumentu (crotta) prisitardami. Pradžioje B. tarnaudavo kunigaikščių dvaruose, dainose girdami savo ponus ir koneveikdami jų priešus. Stovėdami arti valdovų, jie dažnai naudojosi ir dideliu moraliniu autoritetu, sprendžiant politinius reikalus. Neretai jie buvo nacionalinių idėjų ugdytojai ir skleidėjai. Įsigalėjus epinei poezijai ir atsiradus sakytojams filidams, daugumas B. virto keliaujančiais dainiais, kartais besiverčiančiais ir magija, burtais, kerėjimais. Pvz. Airijoje, kur 590 Kr. g. bandyta B. panaikinti, jie pasidarė tikra gyventojų rykštė. Bet jie čia atliko ir tam tikrą kultūrinę misiją, nes nuo seniausiųjų laikų buvo valstybės lėšomis išlaikomos B. mokyklos, kuriose mokslą ėjo žymi dalis Airijos gyventojų. XVIII a. Airijoje B. išnyko, o B. vardas liko poeto sinonimų. Paskutinysis čia žinomas B. buvo Tourlough O’Caro-lan (1670—1738). Panaši B. būklė buvo ir Walese, kur 1110 Kr. g. buvo jiems išleisti tam tikri nuostatai. Čia klajoklių B. vaidmuo buvo garbingesnis, negu Airijoje. Škotijoje jie buvo žinomi dar XVII ir XVIII a.

Europos literatūrai daugiau įtakos turėjo ne tiek pačių B. kūryba, kiek jos sekimai, 1760 Macphersonui pradėjus leisti tariamus bardo Ossiano kūrinius, kurie susilaukė Europoje apsčiai vertimų ir sekimų. Vokiečiuose B. poezijos populiarumui daug padėjo B. sutapdinimas su senovės germanų dainiais (Tacito minimą germanų kovos šūkį barritus viename nuoraše radus klaidingai iškeistą į barditus). A. 1765—1775 buvo susidaręs ištisas B. poezijos sąjūdis, kuriam atstovavo Gerstenberg (Gedicht eines Skalden 1766), Klopstock ir Kretschmann (Rin-gulph der Barde 1784—1805).

Bardeleben .1) Heinrich Adolph (1819—1895) vok. chirurgas, nuo 1849 prof. Greifswalde, nuo 1868 Berlyne, sugalvojęs jo vardu pavadintą bismutinį raištį (Bar-delebensche Wismutbinde) apdegimo žaizdoms gydyti ir parašęs daug laidų susilaukusį chirurgijos vadovėlį Lehrbuch d. Chirurgie 1850.

2) Karl Heinrich (1849—1918), H. A. sūnus, vokiečių anatomas, nuo 1878 Jenos univ. prof., išleidęs Goethes anatominius veikalus ir anatomijos vadovėlius (Handbuch der Anatomie des Menschen 1896, Atlas der topographischen Anatomie des Menschen 1900).

Bardengau Hannoverio prov. Lüneburgo apygardoje Vokietijoje sritis, viduramžiais slavų obodritų kraštas, saksų bardų šiaurėje suvokietintas XIV a., o pietuose galutinai tik XVIII a. pabaigoje.

Bardenlhewer Otto (1851—1935) vokiečių katalikų teologas patristikas, nuo .1884 Mūncheno univ. prof. Išsp. Patrologie 1894, Geschichte der altkirchlichen Literatur 1902—1924.

Bardezanes (siriškai Bar Daizan; m. 222) Sirijos gnostikas, manicheizmo pirmatakas. Gražiuose siriškai parašytuose himnuose jis dėstė savo mokslą, turintį astrologinių fantazijų. Bardezaniečiai laikėsi ligi XII a.

Bardi Giovanni Conte di Vernio (1534— a. 1614) italų muzikas ir muzikos teoretikas, a. 1580 Florencijoje sudaręs Camerata Fiorentina, kuri buvo reikšminga barokinės muzikos plėtotei ir operos kilimui. Yra rašęs teoriniais muzikos klausimais. Jo muzikiniai kūriniai beveik visi dingę.

Bardill Johann Wendel (1676-1740 Emanuelio Württembergiecio kapelionas, savo dienoraščiuose aprašęs švedų karaliaus Karolio XII žygius 1703—1710 kare: Reisen u. Campagnen durch Teutschland in Polen, Lithauen ... 1730.

Bardišausikas Juozas (g. 1898 I 18) kunigas. Įšv. 1925, vikaravo Utenoje ir Subačiuje, pasižymėdamas ypatinga veikla kaimo

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai