Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/226

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


ro laipsnį. Tarp 1593 ir 1608 du kartus buvo Vilniaus akademijos rektorius, 9 metus Žygimanto III (IV) nuodėmklausys. Mirė ties Smalensku. Rašė lotyniškai ir vokiškai. Išsp. Andreae Volani responsio 1589 (21610), Jesuiten Spiegei 1593, Thesaurus precum et variarorum instruetionum spiritualium 1607. Rankraščiu buvo palikęs Smalensko žygio aprašymą — De expeditione Smo-lenscensi.

Barsov Mikalojus (1839—1889) rusų istorikas. 1864—1869 istorijos mokytojas Vilniaus mokslo apyg., nuo 187.1 Varšuvos univ. bibliotekos bibliotekininkas, 1888— 1889 Varšuvos univ. prof. Išsp. Školy na Volyni i Podolii 1862, Materialy dlia istori-ko-geografičeskago slovaria drevnej Rusi 1865, O dnevnikach Polsko-litovskago seimą 1872.

Barsova Valerija (g. 1892) rusų dainininkė (lyrinis koloratūrinis sopranas), nuo 1920 Maskvos operos solistė. Koncertuodama v. Europoje, yra dainavusi ir Kaune bei Vilniuje.

Barstyčiai Mažeikių aps. Sedos vi. bžk. Ligi 1772 B. žemė priklausė jėzuitams. 1788 Tverų tijūnas Tadas Jagminas čia pastatė medinę bažnyčią, aplink kurią pradėjo kurtis miestelis, nuo žemės savininko pavardės Jagminopoliu pramintas. Bažnyčia perstatyta 1906. B. filija nuo 1908 paversta parapija. Po 1863 Žemaičių Kalvarijos parapijai priklausiusios B. filijos filialistas buvo ištremtas Sibiran.

Ties B. yra didelis vad. Kazlausko akmuo su legenda, kad jį nešę velniai, norėdami kažkokį Kazlauską užmušti. Legenda atsirado iš to, kad kažkoks girtas Kazlauskas, grįždamas iš jomarko, buvo čia užsimušęs.

II pas. kare Vokietijos kariuomenei traukiantis, vok. nacių pareigūnams žmones apkasams bei į Vokietijos darbus gaudant, o tuo tarpu Rusijos bolševikams į Lietuvą braunantis, dalis lietuvių partizanų susispietė savo gimtosios žemės ginti Barstyčių, Skuodo ir Beržoro trikampyje.

Barsukas, barsiukas (trk.-sl.), arba opšrus, kiaunių šeimos (Mustelidae). opšrų po-šeimio (Melinae) Meles taxus plėšrus žinduolis. Apie 1 m ilgio, apie 20 cm tenka uodegai. Vaikščioja besiremdamas visa letena. Kojos trumuos. abieio«e koiu grutėse po 5 pirštus su stipriais nagais, pritaikintais žemėje raustis. Kūnas drūtas, apvalus. Palyginti maža galva mažomis stačiomis ausimis, apšepęs stambiais šerių pobūdžio plaukais, žilos spalvos; galva balta su dviem išilginiais juodais dryžais; kojos ir visa apačia juoda. Gyvena Europoje, išskyrus ašigalio srities kraštus, ir Azijos vakaruose. Lietuvoje pasitaiko beveik visur. Laikosi miškų, ypač sausų pušynų su smiltinga dirva, kur lengviau urvas išsikasti. Urvai iš kelių koridorių ir platesnės landos guoliui. Minta daugiausia gyvuliniu maistu, bet nevengia ir augalinio. Dienomis daugiausia lindi urvuose ir tik naktį iš jų išeina. Vėlai rudenį prasideda jų žiemos įmigis, betgi žiemą ir prasibundama. Žmogui, ypač medžioklės ūkiui, B. gali būti kenksmingas, naikindamas medžiojamųjų žvėrių ir paukščių jauniklius bei kiaušinius. B. yra naudingas, ėsdamas gyvates, vapsų perus, karkvabalius ir kt. B. kailis seniau Lietuvoje buvo vartojamas medžioklės krepšiams daryti. Iš taukų gaminami kaikurie vaistai. Mėsa gali būti valgoma. Iš šerių daromi šepetukai skutant muilintis. B. daugiausia medžiojami, juos iš urvų iškasant. Tam reikalui vartojami šuniukai taksiai. Artima B. giminė yra gyvenąs Š. Amerikoje, amerikoniškas, arba sidabruotasis, B. Taxidea taxus, gražaus minkšto kailio. Pradėtas jis auginti fermose kaip kailinis žvėris.

J. Elisonas Mūsų šalies žinduoliai 1932.

Barsukynės miškas 1) Kėdainių aps. Šėtos vl„ 409 ha ploto. Vidutinio amžiaus eglynas. Augiavietė banguota, dirvožemis priemolio.

2) Šiaulių aps. Padubysio vi. 268 ha ploto. Beržo ir drebulės medynai. Priemaišoje eglės ir juodalksniai. Augiavietė pelkėta.

Barsūniškių miškas Kauno aps. Raudondvario vi., 107 ha ploto. Mišrus medynas. Dirva priemolio.

Baršauskas Kazys (g. 1904 V 3 Vilkaviškio aps. Gižuose). 1925 baigė Marijampolės realinę gimn., 1929 Lietuvos univ. matematikos gamtos fak., ir paliktas fizikos katedros laborantu, 1932 pakeltas vyr. asistentu. Bendradarbiavo sLE, Kultūroje, Varpe, Lietuvos Žiniose, Gamtos Mat. Fak. Darbuose, Gamtoje.

Barščeuski Jonas (1790 Marokuose buv. Polocko vaiv. — 1851 II 28, n. st. III 12 Cudnove Valuinėje) daugiausia lenkiškai rašęs gudų ir lenkų poetas. Išėjęs Polocko jėzuitų akademiją, išsikėlė Petrapilin, kur, suėjęs su A. Mickevičiumi ir ukrainiečių poetu Ševčenka, ėmė spaudoje dalyvauti. Studentų būrelio išrinktas periodinio leidinio redaktoriumi, 1840—1844 išleido 4 tomus lenkiško metraščio Niezabudka, kur spausdino savo lenkiškus eilėraščius. 1844—1846 išl. Szlachcic Zawalnia czyli Bialorus w fantastycznych opowiadaniach, kur pateikė

Barsukas (opšrus)

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai