Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/227

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


daug Gudijoje jo surinktos medžiagos ir priede R. Podbereskio parašytą pirmą gudų literatūros apžvalgą. B. bendradarbiavo dar ir 1849 Rocznik Literacki. Jo gudiškųjų eilėraščių žinomi — 1812 poema Rabunki mužykou, 1809 eilėraštis Da čymže tvaja dzievenka zaniata. B. laikomas pirmuoju gudų rašytoju XIX a.

R. Ziemkievič J. B. pieršy bielaruski pišmiennik XIX staleccia 1911; M. Harecki Historyja bielaruskaje literatury 1926.

Barščiai lietuvių, lenkų, ukrainiečių ir gudų sriuba seniau iš barščių, vėliau iš burokų lapų, su mėsa ar be jos, šilta arba šalta, literatūroje minima XVI a. B. gamina ir iš duoninių miltų raugienės su rūkyta kiauliena ir įv. prieskoniais. Barštis gud. — batvinis, burokas.

Barščių Rainas palei Kernavę prie dešiniojo Neries kranto. Pagal literatūrinę legendą, tenai buvęs radęs prieglaudą paskutinysis lietuvių krivių krivaitis (jei toks kada yra buvęs). Kasinėjant rasta statybos mūro pamatų ir pelenų.

Baršiai-Puokė Mažeikių aps. Sedos vi. bžk., Barstyčių par. filija. Bžn. statyta 1918.

Barškalas karvėms ir kt. gyvuliams po kaklu rišamas medinis tarškalas, kad piemuo girdėtų krūmuose slapukes karves. R. Lietuvoje B. labai dažnai būdavo išpjaustinėti geometriniais raštais. B. buvo daromi iš klevo ar liepos, nes šio medžio geriausiai barška. R. Lietuvoje B. buvo rišami ir avims bei kiaulėms, tik šie B. nebuvo gražinami. Kartais per vestuves karvių B. parišdavo ir kaimo šunims.

Barškėlaukis M. Lietuvoje Rastenburgo aps. parapijos centras, vėliau vokiečių pavadintas Dietrichsdorf.

Barškys (m. 1917) iš M. Lietuvos kilęs Belgijos vicekonsulas Berlyne, vokiečių mene dirbęs slapyvardžiu Lituanus.

Barškuolė Viperidae šeimos gyvatė barškuolė, gyvenanti Amerikoje. Pavadinimas kilęs nuo tam tikro barškalo uodegos gale. Barškalas iš raginių žiedų, laisvai tarp savęs sujungtų ir ant uodegos galo užmautų. B. rūšies Crotalus horridus per vieną sekundę savo barškalu daro 110 virpėjimų. Tas garsas panašus į žiogo zirzėji-mą. Barškalas yra gyvatei žalingas, nes palengvina jas surasti ir naikinti. B. priklauso dviem gentims: Sistrurus ir Crotalus. Sistrurus viršugalvyje turi devynis didelius raginius skydelius, mažą barškalą. Kūno ilgis ligi 80 cm. Gyvena Š. Amerikoje ir Meksikoje. Crotalus skydelių vietoje viršugalvyje turi žvynelius, o antakiuose skydelius, kurie yra didesni ir didesnis barškalas. Crotalus horridus L. ligi 1,6 m ilgio, gyvena JAV v. dalyje, mėgsta akmenuotus saulėtus plotus, apsuptus pievų, upelių. Minta smulkiais žinduoliais, varlėmis ir paukščiais. Besiilsinti B. niekada nepuola, jei ji nėra paliesta ar išgąsdinta. B. daug žūsta žiemą nuo didelių šalčių, pavasarį nuo potvynio ir nuo stepių gaisrų. Bet didžiausias jos priešas yra kiaulė, kuri, būdama apsaugota nešvarumų sluogsnio, storos odos ir lašinių, mažai paiso B. įkandimų ir jas suėda. Dėl tų priežasčių Š. Amerikoje daugely vietų B. galutinai išnyko. C. adaman-teus Palis (ligi 2 m ilgio) turi žalsvą ar gelsvą nugarą rombo pavidalo braižiniu, gyvena p. Š. Amerikos vist. daly. C. terrificus Laur. ligi 1,6 m ilgio pilka nugara, tamsiais rombais su šviesiais kraštais. Ši rūšis, P. Amerikoje vad. Cascavella, yra pavojingiausia žmogui ir naminiams gyvuliams, nes jos nuodai veikia stipriausiai. C.conflu-entus Say ligi 1,2 m ilgio gyvena Š. Amerikoje. C. lucifer B. G. gyvena Kalifornijos kalnuose 8000 pėdų augštyje; nevikri, retai barškanti rūšis, mažai linkusi ką nors pulti. C. tigris Kennicott pavadinta taip dėl savo spalvos, ligi 0,8 m ilgio, gyvena Š. Amerikos kalnų šlaituose nuo 3000 ligi 7000 pėdų. C. cerastes Hallow 50 cm ilgio, barškalas apie 3 cm, barška labai tyliai. Spalva nugaros pusėje, pilka durpinė, pilvas balzganas, gyvena Š. Amerikoje.

B. nuodai yra skystimas, džiūdamas paliekąs nuosėdų, lengvai virstančių milteliais. Laikomi sausoje vietoje, jie ilgai nenustoja savo veikimo. Švieži nuodai yra lipnus skystimas, silpnai rūgščios reakcijos ir kartaus skonio. Išdžiūvę nuodai tirpsta vandenyje. Skysti nuodai sukreša 72° temp, ir visai nustoja nuodingumo. Weir-Mitchel ir Reichert 1886 rado juose peptonnodus, al-buminnodus ir globulinnodus. B. nuodai stipriausiai veikia nervų sistemą — įvyksta paraližo reiškinių. Galima laikinai ar nuolatinai apakti. Mirtis ateina dėl kvėpavimo raumenų paraližo. Lėtesniais atvejais pasidaro jeknų, inkstų ir smegenų uždegimas. Nuodingumo laipsnis pareina nuo nuodų kiekio ir pritaikymo vietos. Nuodai veikia daug smarkiau, jei patenka ne į raumenis, bet į kraujo apytakos sistemą. Vieno kg svorio triušiui nužudyti, įleidžiant B. nuodų į venas, reikia 0,250 mg, į raumenis —• 1,000 mg. Toks pat B. nuodų kiekis užmuša 10 žalčių, 24 šunis (apie 25 kg svorio kiekvienas), 25 jaučius, 60 arklių, 600 triušių, 800 žiurkių, 2000 jūrų kiaulyčių arba 300.000

Barškuolė

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai