Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/237

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


kaip Pujkus apraszimaj tikru atsitikimu isz czeso wajnos 1863 ir išsp. 1889 Vien. Liet. ir atskirai su data 1888.

Barvinskyj 1) Aleksandras (1847— 1927) ukrainiečių veikėjas r. Galicijoje ir rašytojas, iš švietimo dr-jos Prosvita ir 1880 dienraščio Dilo steigėjų. Be publicistinių straipsnių, paruošė ukrainiečių literatūros chrestomatiją. Nuo 1891 buvo ukrainiečių atstovu Austrijos reichstage Vienoje. Išsp. Ilustrowana istorija Rusi 21904.

2) Bohdan ukrainiečių istorikas Lvi-ve, 1905 išsp. Žygimont Kejstutivvic ir Kilka dokumentiv i zamitok do časiv v. kniazia Švitrigaila i Žygimonta Kejstutowica.

3) Juozapas (1844—1889) Aleksandro brolis, ukrainiečių kunigas, parašęs kelis tikybinius apsakymus, istorinę tragediją Pa-vel Polubotok, melodramą Černyhivka.

4) Vladimir (1850—1883) Aleksandro ir Juozo brolis, ukrainiečių veikėjas ir rašytojas, iš Prosvitos steigėjų, redagavęs 1876—1881 žurnalą Pravda, 1880-1883 dienraštį Dilo. Parašė apysakas Skošenyj cvit, Sonni mary molodoho pytomcia.

Barzda (lot. barba, šen. pr. bardus, šen. slav. brada, lenk. broda, rus. boroda, pr. barbe, angį. barb, vok. Bart). Mažai plaukuotų rasių, kaip veddos, senoi, indėnų ir kt., B. ir ūsų plaukai trumpi ir labai reti, o plaukuotų rasių, kaip australiečių, aino ir europiečių, B. būva tankios ir didelės. Mongoloidų B. auga silpnai. Pirmykštėms ir senovės tautoms B. reiškė vyriškumą, pajėgumą, laisvumą. Tad, išskyrus egiptiečius, asiriečius, filistėnus, visos kitos B. žel-dinos. Net ir asiriečiai prisitaikydavo dirbtines B. ir taip pat B. netekimą laikė nelaisvės ir negarbės ženklu. Dargi egiptiečiai, kurie B. užleisdavo tik gedėdami, kunigaikščiai ir didikai, norėdami iš minios išsiskirti, pasmakrį dirbtinėmis B. paįvairindavo. Senovėje graikai skutos, bet veikiai nusižiūrėjo M. Azijos pavyzdžiu, ir vėl ėmė skustis tik Aleksandro D. laikais. Tik filosofai skyrėsi nuo kitų savo barzdomis. Romėnai nuo IV a. pr. Kr. ėmė skustis, bet I a. pr. Kr. išdiduoliai mėgo B. užleisti. Barzdoti kareiviai vertė pavergtąsias tautas skustis savo nelaisvei pabrėžti, o nuo II a. pr. Kr., kai Adrianas užleido B. veido trūkumams slėpti, romėnams B. visuotinai prigijo ligi IV a. Nuo Konstantino D. laikų ją vėl ėmė skusti. Vid. ir v. Europos barbarai jiems buvo ne tik žmonėmis, kurių kalbos negalima suprasti, bet ir apžėlusiais barzdylomis (barbati). VIII—XI a. Europos visuomenė, bent augštuomenė, dažniau skųsdavosi negu užleisdavo želti. XII a. dėl Bizantijos įtakos atsirado čia trumpų smai-labarzdžių. XIII a. B. ir vėl plačiau išeina iš mados. XVI a. B. atsigauna Vokietijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Italijoje. Praplitusi ispaniškoji nešiojimo mada ypačiai supopuliarina „Henri quatre” (Henriko IV) barzdeles. XVIII a. šviesuomenė B. sutraukia „sparva” palūpyje, o vėliau ir visai jos nu-sikrato; tik šio amžiaus pabaigoje populiarėja anglų žandenos, vėliau prancūzų fa-voris arba cotelettes, vok. Backenbart vadinami. Prancūzų didžiosios revoliucijos laikais pilna B. laikyta demokratinio nusiteikimo pažymiu, taip pat ir apie 1830 B. atsigauna, eidama jau iš dalies liberalizmo pažymiu. Pusiau XIX a. barzdota yra prancūzų (Napoleono III pavyzdžiu), vokiečių šviesuomenė, anglai tenkinasi žandenomis, šiaip betgi leidžiama čia didelė įvairenybė. XX a. visuomenėje pastebima beveik visuotinis B. išnykimas. Čia daro įtakos ir JAV pavyzdys, kur ilgai vyravusi fermeriš-ka pusbarzdė (barzda po smakru) ir šiaip B. anksčiau kaip Europoje gavo pasiduoti skustuvui. Net Turkijoje, kurioje kaip kitose mahometonų šalyse, pagerbiama kitas kitą barzdon bučiuojant ir net prisiekiama savo ar net kilniau pranašo (Mahometo) B., šviesuomenė ima sekti Europos pavyzdžiu ir išsižadėti B. Slavų tautos gal dar labiau už kitas senovėje B. gerbė, savo dievus ir vėliau šventuosius vaizdavosi barzdotus, savo B. puošės kaspinais ir blizgučiais. Verstinis kieno nuskutimas rusų buvo baudžia-

Barzdos istorija: a) babiloniškoji, b) babiloniškoji-asiriškoji-persiškoji, c) egiptietiškoji, d) graikiškoji, e) senovės germaniškoji, f) f rankiškoji (XVI a.), g) XVI a., h) ispaniškoji (XVI—XVII a.), i) „sparva” (XVII-XVIII a.), k)XlX a.žandenos, 1) XIX a. dvilypė barzda, m) Napoleono III barzda.

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai